Grįžtančių į Lietuvą emigrantų skaičius ateityje priklausys nuo socialinių ekonominių sąlygų šalyje, sako Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau emigrantų, tačiau išvykstančiųjų srautas toliau gerokai lenkia parvykstančiųjų.
"Kol kas balansas išlieka ne Lietuvos naudai, tad ir migracijos balansas neigiamas", - konstatuoja TMO Vilniaus biuro vadovė.
A.Sipavičienė sako pastarojoje statistikoje esminių pasikeitimų, lyginant su ankstesniais metais, nematanti. Ateityje, anot jos, migrantų srautai priklausys nuo socialinių ekonominių sąlygų.
"Jokio esminio pasikeitimo nuo pernai metų nematau. Jei imtume ilgesnėje perspektyvoje – iš tiesų grįžtamoji migracija yra išaugusi 2011 metais, 2012 metais. Bet čia yra pagal registraciją. O ar registruojasi todėl, kad iš tiesų grįžta, ar dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl sveikatos paslaugų ar panašiai – sunku pasakyti. Nors atrodo, kad grįžimai iš tiesų auga. Ateityje jie labai priklausys nuo socialinių ekonominių sąlygų Lietuvoje (jei gerės – grįžimų skaičius gali didėti) ir nuo ekonominės situacijos, socialinės politikos tikslo", - teigiama A.Sipavičienės atsakyme BNS.
Pasak migracijos ekspertės, išvykstančiųjų iš Lietuvos skaičius pastaraisiais metais išlieka stabiliai aukštas.
"Blogiausia – kad emigracijos srautai savo struktūra labai skiriasi nuo pastovių gyventojų – emigruoja jauni. Tai lemia Lietuvos gyventojų senėjimą ir su tuo susijusias darbo jėgos ir kitas problemas", - teigia A.Sipavičienė.
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą grįžo 17,3 tūkst. Lietuvos piliečių – ketvirtadaliu daugiau negu 2011 metais. Į Lietuvą taip pat atvyko 2,5 tūkst. užsieniečių.
Per metus iš šalies išvyko 41,1 tūkst. gyventojų. Tai - mažiausias emigrantų skaičius per paskutinius trejus metus. 2010 metais išvykimą deklaravo 83 tūkst., 2011-aisiais - 54 tūkst. žmonių.
Tradiciškai populiariausia tarp emigrantų išlieka Jungtinė Karalystė, į kurią išvykimą pernai deklaravo 48 proc. visų emigrantų.
Kiti populiariausi emigrantų maršrutai driekiasi į Airiją (9 proc.), Vokietiją ir Norvegiją (po 8 proc.).
Pernai 41 procentą visų emigrantų sudarė 20–29 metų amžiaus gyventojai, 12 procentų – 30–34 metų amžiaus. Vyrų ir moterų emigravo daugmaž po lygiai.
Pernai 75 procentai 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau.
