Nesinori tarti žodžio "kvailiai". Ką Pocius gali daugiau išduoti, jei jis yra KGB rezervistas? Ar prezidentas tebegalvoja, kad jis atsitiktinai pateko į saugumo vadovus. Taip atsitiktinai. Matyt, prezidentas ir dabar tebemano, kad be KGB mūsų valstybėje neįmanoma išgyventi, nes kitų "doresnių" Lietuvoje nesama.

Statybose labai daug darbo vietų, taip pat ir asmenims be kvalifikacijos.

visai nusišnekėjo. Ne jam spręsti-į kur turi išeiti. Yra paskyrimo į kitas pareigas tvarka, tai jei kur nors po atleidimo pretenduos-ji ir turėtų būti taikoma.
Tik štai kokią įdomią tradiciją "garbusis" politologas propaguoja-iš anksto sukurti minkštą, šiltą ir jaukią vietelę susikompromitavusiam ir, kas dar blogiau-Saugumo departamentą sukompromitavusiam asmeniui. Už kokius nuopelnus, jei net Prezidentas jų nežino???

Įdomu, kodėl į gatvę turi išeiti žmonės, kuriuos Pocius išėdino iš tarnybos? Ką Bilienis man į tai galėtų išporinti?

Siulau uzdaryti i Lukiskes, kad negaletu isduoti paslapciu. O ir siaip neblogai - ir taip zinotu uz ka sedi.

A.Pocių vertėtų paskirti gerb. prof. V Lansbergio patarėju, tai būtų naudingas paskirymas, ir gerb. profesorius turėtų labai kvalifikuotą patarėją saugumo klausimais.

Kažkaip keistai viskas vyksta - vieniems pasiūlo į gatvę, o kitiems - albino družbanams - ieškoma šiltosm vietelės.

Tokios jau komunistinės tradicijos. Geram ir savam žmogui už valdiškus pinigus vietą ras kur sukurti.

visiskai teisingi samprotavimai. Zmones niekur neturi buti metami i gatve, o zinantys tiek slaptos informacijos - ypatingai. Priesingu atveju mums kiltu pavojus, kad valstybes paslaptis atsidurs priesiskose rankose, arba ir mes turesine savo Srioderius, ar Personus. Labai teigiama iniciatyva.

Mindaugas Pliauga: Politinis karas Lietuvoje
2007 kovo 27

Mindaugas Pliauga
Lietuva po savivaldybių rinkiminių batalijų atrodė nurims. Visos Lietuvos politiką formuojančios partijos buvo patenkintos rinkimų rezultatais. Rinkėjai ramiai pradėjo dirbti savo kasdieninius darbus, o politikai žaisti savo politinius žaidimus ir savo nuožiūra parinkti savivaldybių vadovus.
Viskas užmiršta kas žadėta prieš rinkimus, nes reikia suformuoti valdančiąsias koalicijas, o čia rinkėjai balso neturi, todėl jų nuomonės nereikia. Jie turi dirbti. Žinoma, visiškos ramybės politikoje nebūna, todėl, kaip ir planuota prieš rinkimus, užvirė aistros dėl Vilniaus. Šitame fronte nieko naujo nesimato, gal tik juokingi ar graudūs (kaip kas supranta) kai kurių politikų veiksmai ir kalbos.
LR Seimas pradėjo savo eilinę sesiją ir priims sutartus reikalingus sprendimus. 2007m. kovo 15 d. Seimas pradėjo svarstyti atrodė jau išspręstą klausimą dėl prezidento dekreto atleisti A.Pocių iš VSD vadovo pareigų ir P.Malakausko paskyrimo naujuoju vadovu. Tikrai nesimatė jokios įtampos, nes prezidentas suderino kandidatūrą su Seimo frakcijomis. Bet A.Pociui pradėjus kalbėti Seimo tribūnoje padėtis iš ėsmės pasikeitė. VSD vadovas savo kalboje nurodė Bražuolės, Lietuvos ryto susprogdinimą ir Abromavičiaus žūtį užsakiusią nusikalstamą gaują( partiją) ir žmogų, kurie jam pavedė parinkti vykdytojus ir įgyvendinti sumanytą planą. Taip pat paviešino vykstančius stambius sandorius prekiaujant valstybės paslaptimi ir netiesiogiai įvardijo asmenis tai darančius. Apkaltino NSGK komiteto pirmininką bendradarbiavus su KGB. Aš taip pat supratau netiesiogines užuominas(suprask, gali ir tu būti paviešintas kaip mano priešai) kitiems, kurie jį bandys skandinti A.Pociaus emocijos ir ryžtas taip paveikė daugumą seimo narių, jog tie neteko amo ir balsuodami susilaikė. O čia tau staigmena! A.Pocius netikėtai Seimo buvo paliktas eiti savo pareigas. Po tokio Seimo sprendimo politikai (net tie, kurie susilaikė) taip išsikarščiavo, kad pradėjo grasinti susidoroti, jeigu tas nepateiks įrodymų. Šių emocijų proveržio metu puikiai kaip vadovas pasirodė V.Adamkus, kuris atsiėmė savo dekretą dėl atleidimo ir duoda laiko ramiai išspręsti susidariusią situaciją. Bet įvykiai pradėjo vėl vystytis ne taip kaip tikėtasi- užvirė tikras politinis karas. Prezidentas sukviečia VGT posėdį ir peržiūri VSD vadovo pateiktą medžiagą ir įvertina kaip labai rimtą. Atrodė, kad A.Pocius ir jo „valstybininkų“ grupuotė visiškai perėmė situacijos kontrolę, bet konservatoriai ir jų remėjai negalėjo su tuo susitaikyti, nes šis „valstybininkų“ smūgis per daug triuškinantis ir įspūdingas. Reikėjo ne tik apsiginti, bet ir pereiti į puolimą, kad atstatytų pusiausvyrą. Tas jiems iš dalies pavyko. A.Matulevičius Kuodytės vadovaujamos komisijos buvo išteisintas, o „valstybininkų“ grupuotės korupciniai ryšiai išviešinti. Dar daugiau, Seimo komisija pripažino NSGK komitetą pažeidusį įstatymą išviešindama valstybės paslaptį. Tai, žinoma, A.Pociaus priešams nieko nepakenks, bet gali išprovokuoti VSD imtis įstatyme numatytų sankcijų. Tai leistų dar labiau sugadinti ne tik Seimo, bet kas svarbiausia VSD reputaciją ir suabejoti šios institucijos skaidrumu tiriant korupcinius ryšius susijusius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Taigi, Lietuvos valdžios laivelis stipriai įsiubuotas. Šis politinių- finansinių grupuočių karas aiškiai parodė, kaip stipriai įsišaknijusi korupcija valdžioje, jog ji tapo sistema. A.Kubiliaus žodžiais tariant „Sistema" vis labiau veikia kaip “cosa nostra” – vieni kitus dengia. Ir tai tampa jos pagrindiniu rūpesčiu – kaip išgyventi. Kaip rodo kitų šalių patirtis, tokios "sistemos" save galų gale ir paskandina.
Šis politinis karas parodė, jog Lietuvoje veikia valdžios mafija, kurią mūsų politikai visada neigė. Tai panašu į kriminalinį pasaulį, kai policija ramina gyventojus, jog jų mieste nėra mafijos nors visi žino, kad ji yra. Tik kai viskas išeina į viešumą (nusikaltelių prisipažinimai, nenuginčijami įrodymai ar pan.) tada policija pripažina, kad mafija egzistuoja. Šiuo metu matome kaip socialdemokratų frakcijos seniūnė neigia A.Kubiliaus žodžius ir jai atrodo, kad valdžios mafijos nėra. Jeigu šis karas toliau tęsis, tai sužinosime dar daugiau „valstybės paslapčių“, o gal netgi žudynių. Tai gali visiškai sugriauti pasitikėjimą valdžia. Žmones stebėdami grupuočių karą gali sukilti ir su šakėmis nuvaryti dabartinę valdžią nuo lovio. Kad tas neatsitiktų, reikia mūsų vadovams pasiūlyti "A.Pociaus išėjimo planą". Sutikime VSD vadovas neeilinis pareigūnas ir yra nusipelnęs, pvz.: ambasodoriauti kokioje gražioje šalyje, gero posto( galbūt su galimybe kyšininkauti dėl emocinio veiksnio, jei to reikia) ar kitų materialinių vertybių. VSD vadovas supratęs, kad jis nereikalingas ir nebus sudorotas -pats pasitrauks. Žinoma, čia mano kuklūs pamąstymai, kurie paremti egzistuojančios sistemos realybe.
Todėl prezidentas turi reaguoti ramiai, delikačiai sureguliuoti ir nuslopinti vykstančius pavojingus valstybei mūšius. Nes jau niekas kitas nebegali suvaldyti situacijos.

kam i gatve - i Lukishkes