Vienas iš beveik metus veikiančio portalo „ekspertai.eu“ projektų - sustabdyti mus kvailinančius veikėjus, užkirsti kelią įžūliam pinigų grobstymui, prisidengiant kultūra.
„Kai startavome, Europos kultūros sostinės programa atrodė tobula. O dabar jau niekas nebėra aišku. Bet kiek laiko reikėjo... Mes gi sakėme tą patį, ką sakome dabar. Tik niekas negirdėjo, nenorėjo girdėti“, - teigia aktorius ir režisierius Audrius Nakas, sukėlęs sąmyšį, padėjusį mums atsibusti ir griebtis už kišenių - ar ten dar kas nors liko, klausia „Respublika“?
Pribloškiantys mastai
- Kaip apibūdintumėte tai, kas dabar vyksta su Lietuvos kultūra?
- Vyksta kultūrinis gyvenimas - statomi spektakliai, vyksta koncertai, rengiamos parodos. Šiuo požiūriu yra gerai ir visada buvo gerai. Negerai yra kiti dalykai, susiję ne su kultūra, bet su pinigine tos kultūros išraiška. Kultūra kaip visada yra ubago vietoje, bet ji visada gyvavo ir visada gyvuos. Pinigų valstybėje yra, bet - puikiai suprantate – jie skirti ne kultūrai...
Parazituojantys elementai visose srityse veikia vienodai. Tik kultūros visuomenė pradėjo tuo domėtis. Pamatėme realius dalykus. Aš asmeniškai prieš metus nebūčiau patikėjęs, kad taip gali būti. Mastai pribloškiantys! Jeigu pinigai patektų ten, kur reikia, visiems jų su kaupu užtektų. Vilnius nuolatos būtų (o taip ir turi būti) kultūros centras. Žmonės iš kišų pasaulio šalių čia važiuotų žiūrėti mūsų meno ir paveldo.
Pats statusas - Europos kultūros sostinė - išsigalvotas Europos funkcionierių. Bet tai gali daryti bet kuris Lietuvos miestas. Viskas priklauso nuo politinės valios. Vien pasiskelbti, kad ir Eurazijos sostine, nieko nereiškia. Anksčiau žinojau pasaulio kultūros sostines - Londoną, Niujorką, Paryžių, Barseloną. Visada ten važiuodavau kaip į tikrus meno ir kultūros centrus.
O kas iš to mūsų titulo? Jei nuvažiuotum į bet kurią kitą Europos šalį, niekas to nežinotų. Tai mitas, blefas. Galbūt idėja graži. Jei ji būtų plėtojama skaidriai, jei pamatytume nors vieną atstatytą pastatą, o juk šiandien nėra absoliučiai nieko.
Tai, ką mes tyrinėjame - tik nedidelė dalis pinigų, o kur dar 200 mln., skirtų infrastruktūrai? Apie juos išvis nekalbama. Taip, vagiama per Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Vilniaus dailės akademiją, nacionalinį stadioną, Valdovų rūmus. Akivaizdu, kad projektas padarytas šimtu procentų pinigams vogti. Na gerai - ne vogti, pasisavinti. Prisidengus kultūra. Tie labai gudrūs, parazituojantys žmonės tuo puikiai pasinaudoja. Jie kvailina absoliučiai visus. Ir plauna pinigus neįtikėtinais mastais. Pradedant legendinėmis Dublino eglutėmis, baigiant internetinių portalų kūrimu.
Darni komanda imituodavo nesutarimus
- Kas tie „jie“ - kiek tai žmonių? Juk ne vienas, ne du...
- Niekam ne paslaptis: yra visa VEKS'o vadovybė, taryba, kuri skirstė pinigus kaip nori, be ekspertų, savo nuožiūra (Bjork pavyzdys tai puikiai parodo). Elona Bajorinienė, kuri deda parašus. Kalti visi, kurie deda parašus. Iki naujosios valdžios tai buvo komanda. Ir ji dirbo labai darniai. Kultūros ministerija, VEKS'as buvo viena komanda, jie tik imituodavo nesutarimus, auditus. O iš tikrųjų daug pinigų išplovė. Kiek, atsakys tyrimai, kurie jau vyksta. Juk niekas net nežino, kiek tiksliai pinigų išleista per tą laiką.
- Nebaisu, kad ir jus pradės po teismus tampyti?
- Mes, „ekspertai.eu“, remiamės tik ta informacija, kuri yra patikrinta, kuri turi būti vieša, bet dažnai tokia nėra. Remiamės ne prielaidomis, o faktais ir vien tik faktais. Todėl jaučiamės pakankamai saugūs. Už tai, ką darome, mus kaltina, kad sužlugdėme kultūros sostinę. Iš tikrųjų vieni tai ir darėme, niekas kitas tuo užsiimti nenorėjo. Jei nebūtume nieko darę, viskas būtų taip ir praėję.
Bet šiandien mes jau bendradarbiaujame su Vilniaus savivaldybės Administracijos direktoriumi, keičiamės informacija su kultūros ministerija, dalyvaujame Seimo Antikorupcinės darbo grupės veikloje ir ypač intensyviai dirbame su prokuratūra, kuri jau pradėjo ne vieną ikiteisminį tyrimą.
Turi būti pasakyta „stop“
- Ar nekeista, kad niekam neužkliuvo tos milžiniškų pinigų, kuriuos skirsto VEKS'as, proporcijos?
- Mane glumina absoliutus politikų neveiksnumas. Aukščiausio rango politikai turėtų tarti labai griežtą žodį. Iniciatyva turėtų prasidėti nuo drąsių, išmintingų politikų. Turėtų būti pasakyta „stop“. Ar teko girdėti nors vieną jų sakant ką nors panašaus?
- Teko girdėti Arūną Valinską siūlant skelbti moratoriumą neaiškiems projektams.
- Moratoriumą aš palaikau 150 proc. Reikia absoliučiai viską stabdyti, audituoti, skirti tam pinigų, jei reikia - sukurti specialų padalinį.
- Jei moratoriumas įvyks ir paaiškės, kad vagiama visur, kas tada bus?
- Scenarijus toks: žmonės turėtų pradėti „sėsti“, jų turtas turi būti konfiskuotas. Kaip visame pasaulyje - jei pažeidei įstatymą, koks skirtumas, kas tu esi. Kai atsisės pirmasis, reikia skelbti amnestiją.
Tegu ateina ir prisipažįsta patys. Tada jie turi būti nušalinti nuo bet kokių valdiškų pareigų visam gyvenimui.
Keista, kai politikai kalba apie mokesčių didinimą. Suprantu, kad reikia gelbėti valstybę, veržtis diržus. Betgi algas mums sumažino ne dėl to.
Nubraukė, kad vagys toliau sau ramiai gyventų. Iki šios dienos nepajudinta nė piršto, kad korupcija būtų panaikinta. Jei jos neliktų, jokios ekonominės krizės tokiai mažytei šaliai nebūtų baisios. Čia tas pats, kaip važiuoti automobiliu, kurio bakas kiauras, bėga degalai. Tenka dažnai stoti ir pasipildyti.
Aš prieš, kai žmonės mėto akmenis į Seimo langus, bet tai buvo šioks toks ženklas, atspindėjęs visuomenės nuotaikas. Valstybė labai trapi.
Kur dėti 300 mln.?
- Ko gero, Europos kultūros sostinė nebuvo vagysčių pradžia. Juk buvo ir daugiau stambių, prieštaringai vertinamų projektų - Valdovų rūmai, „Fluxus“ kolekcijos įsigijimas.
- Žinoma. Tik niekas tuo neužsiėmė. Aš ir kalbu, kad pati valdžia turėtų sukurti atskirą profesionalų padalinį. Ir negailėti tam pinigų. Ir tirti visus tuos projektus. Efektas bus kolosalus. Apvirstų valstybė – pinigų būtų, žmonės šypsotųsi. Bet į tai, ką mes darome, reikia įdėti darbo. Aš tam sugaištu 80 proc. viso savo laiko.
- Kaip jūs pats paskirstytumėte tuos 300 mln., kurie bus skirti kultūros sostinei?
- Pirmiausia investuočiau į vietos menininkų projektus. Į edukacines programas. Valentinas Masalskis gerai sako - kiek mokyklų galima pastatyti. Juk tai ir yra pagrindas, investicija, kuri jau po dešimties metų atsipirktų. O gal ir dar greičiau. Skaičiavau, kiek fejerverkai fortepijonų į orą išmetė...
Supratau viena - turi ateiti išmintingas žmogus. Kol kas nežinau nė vieno tokio politiko. Tik tušti pliurpalai. Tai, ką mes darome, darome ne už pinigus, visuomeniškai. Kai startavome praėjusių metų vasario 28-ąją, viskas atrodė tobula. Dabar - viskas neaišku, bet kiek laiko reikėjo... Mes gi sakėme tą patį, ką sakome dabar - nuo pat pirmos dienos. Tik niekas negirdėjo, nenorėjo girdėti...
Algė Ramanauskaitė
