Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Gerbiu autorių stiprūs rimti siūlymai,tik reikia juos panaudoti valstybės labui
Su geru straipsniu.O loja tie ,kurie tarnauja oligarham.
sutinku su viskuo
Gerb. autorius kalba beveik viennegerais Lietuvos pavyzdžiais. Kapitalizmo citadėlė - JAV. Pasaulinės krizės sukėlėja. Tokie Enron ten kas 6-8 metai kartojasi. Visi įsikalę į galvas, kad pinigai daro pinigus ir perka maišais akcijas, rytais visi sukišę galvas į laikraščių akcijų kursus. Neišpasakytasžmonių godumas ir perprodukcija, sukelta kompiuterizuotos-robotizuotos gamybos, kur gamyba vyksta nedalyvaujant žmogui, sukėlė ne pasaulinę krizę, o laukinio (liberalaus) kapitalizmo ir pinigų sistemos krachą. Juk supermarketuose JAV darbuotojai lygiai taip pat dirba už grašius, kaip pas mus. 20 milijonų nelegalų meksikiečių iš viso dirba už simbolinį užmokestį. JAV valdžia nelegalų neliečia, nes jie - pusveltė darbo jėga monopolistams. Visa Amerika - vien monopolijos. Jos statytiniai - visi praėję baptistų Bostono Harvardo smegenų plovyklą. Krizė prasidėjo nebeišgalint pirkėjams gražinti bankų kreditų. Obama puolė trilijonus dolerių kišti Volstryto bankams. Juo pasekė ES, Japonija. Visi paleido pinigų spausdinimo mašinas. Sukėlę pasaulinę krizę, bankininkai netik nenukentėjo, bet tuo metu, kai JAV vyriausybė grūdo tūkstančius milijardų dolerių į bankų pelkę išsimokėjo sau 50 milijardų premijinių. Paaiškinimas paprastas. Bankų nutarimai premijoms buvo priimti anksčiau, negu federalinė vyriausybė pradėjo trilijonus grūsti bankams. Krizės įkarštyje bankai mokėjo milijardus seniai nebedirbantiems jų buvusiems kolegoms premijas. Dar daugiau. Golden Sachs banko valdytojas sau ir valdybos nariams šiemet išmokėjo milijardus dolerių premijų, nors tam pačiam bankui pernai vyriausybė skyrė pagalbos dešimtis milijardų dolerių. Minėto banko valdytojas ramiai paaiškino - mes šiemet dirbame pelningai. Visą pelną iki paskutinio cento išsimokėjo sau premijomis. Taip pasielgė visi Volstryto bankai. Tyli Obama, žadėjes imtis bankų kontrolės.Jis ir Merkel vienodai "gelbsti" savų šalių pramonę. Už biudžeto pinigus supirkinėja iš gyventojų senus automobilius. Dar atsiranda tikinčių vagių kapitalizmu? Viskas tas pat Lietuvoje.
Valstybe ir niekada netures lesu,jei nebus strateginio mastymo tautos labui...2K uzsieme Lietuvos ispardavimu naudinga sau linkme,o ne visokiais vezejais ,vaiku maitinimu ar tuo labiau ekonomikos gelbejimo planais.O Juk konservatoriai uz energetini nepriklausomuma nuo Rusijos.Jau Kaunas ( konservatoriu ir jaunalietuviu dauguma )parduotas "Gaspromui",kuris statys dujine elektrine uz 800 mln.Lt. Per 30 m. kaunieciai sumokes tik uz dujas 8.5mlrd. Lt. O mini atomine elektrine kainuotu tik 3-3.5 mlrd. Lt. Tiketina,kad duju kaina kils,taigi pasmerkti vergovei 30 m. moketi brangiau beveik trigubai...Turtingi esam,jei galim laisva ranka padovanoti 5.5 mlrd Rusijai( milijardas-tukstantis milijonu ). Uz juos galima butu pastatyti mini AE Siauliams ir Paneveziui.Partijos net nebijo buti nusikalstamos...Kremlius jau medalius ruosia uz Lietuvos ekonomikos suzlugdyma...Argi ne partine chunta ?
Ar dabar valstybe gali prisiimti tokius isipareigojimus investicijoms ir apyvartinem lesoms, perimdama strategines imones?Pvz., pardavus Mazeikiu nafta, nepamirskim, kad buvo investuota i irengimus, bei i zmogiskus isteklius, tam kad imone butu tarptautinio lygio.Dabar turime vistele, kuri nesa auksinius kiausinius, o tada valstybe neturejo lesu tokiai investicijai.
Nežiurint į jūsų komentarus, straipsnis teisingas. Mūsų valdžia (ypatingai konservtoriai) labai mėgsta pelningas valstybės įmones pusvelčiui atiduoti į užsienečių rankas (telekomas, mažeikių nafta ir kt.). Puikiai žinom kas iš to išėjo.
Draugas Matulevičius,buvęs komjaunimo veikėjas,Neringos direktorius iš to fabrikėlio pasidarė puikų bizniuką.Nusipirko 60 žemės sklypų šalia Vilniaus,šiandien jis didelis liaudies "draugas".Štai kaip reikia gyventi.
paklydėlis sūnelis grįžta
Girdejom Algimantas vel pas komunistus patrauke tartis, ziurek greit su Kirkilu biciuliuosis.
A. Matulevičius: Krizės pamokos ir galimi sprendimai (1)