Nacionalinį susitarimą pasirašiusi Vyriausybė ir socialiniai partneriai džiaugiasi dėl šio dokumento, tačiau pripažįsta, kad dėl atskirų sprendimų dar laukia ilgas derybų kelias.
"Nacionalinis susitarimas yra svarbus, reikalingas, ir jis apibrėžia mūsų visų atsakomybę. Dialogo procesas, kuris atvedė į šį tarpinį finišą, tikrai negali sustoti su šiais parašais. Su verslu pasirašėme papildomą protokolą dėl kalbėjimosi temų, kurios ypatingai svarbios šiuo laikotarpiu. Lygiai taip pat svarbu yra tai, kad su visais socialiniais partneriais sieksime šio susitarimo įgyvendinimo", - po Susitarimo pasirašymo sakė A. Kubilius.
Jis sutiko, kad Nacionalinį susitarimą pasirašė ne visos socialinės grupės, ir pripažino, jog Vyriausybės lūkesčiai, kad tokį Nacionalinį susitarimą pasirašys, pavyzdžiui, neįgaliųjų organizacijos, buvo perdėm optimistiški.
Premjeras tikisi, kad 2010 metų pabaigoje pavyks turėti naują Susitarimą dėl 2011 m., o gal ir 2012 m. Vyriausybės vadovas taip pat kalba ir apie tai, kad galima būtų tartis ir dėl plano iki 2020 metų.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad pasirašytas Nacionalinis susitarimas yra kompromisinis.
"Ar galima gyvenime pasiekti absoliučiai viską? Turbūt negalima. Tai yra kompromisiniai sprendimai, tačiau jie yra reikalingi", - sakė B. Lubys.
Paklaustas, ar derybose su Vyriausybe sunku buvo išsikovoti pelno mokesčio mažinimą, B. Lubys teigė, kad sutarimas dėl to buvo pasiektas lengvai.
"Ką mes norime turėti - ar didelį pelno mokestį, bet mažai pinigų, ateinančių į biudžetą? Pelno mokestis - tai ne tik piniginė dalis. Jis taip pat yra bendrovės garbės klausimas. Jeigu valdžia tą garbę atima, tai ir pinigų reikia nebedaryt", - kalbėjo pramonininkų lyderis.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas po Susitarimo pasirašymo teigė, kad Nacionalinis susitarimas pasirašytas siekiant įtvirtinti dialogą su Vyriausybe, o dėl atskirų klausimų bus tariamasi vėliau.
"Padėdamas parašą, patvirtini, kad nuoskaudų nėra. Jeigu nuoskaudų būtų, mes tikrai nebūtume pasirašę. Pritarimo procesas mūsų organizacijose vyko sudėtingai. Dalis žmonių pasisakė prieš, bet pasisakydami prieš, jie pasisakė tiktai dėl to, kad šakinės problemos nesprendžiamos, ir jie norėjo šituo susitarimu išspręsti visas problemas", - sakė A. Černiauskas.
Pasak jo, vis dėlto buvo nuspręsta Nacionalinį susitarimą pasirašyti, nes geriau pradėti tartis, o paskui spręsti konkrečias problemas, kalbantis su institucijomis, valdymo įstaigomis.
"Nesame visiškai patenkinti dėl socialinių išmokų mažėjimo, nors suprantame "Sodros" situaciją, dėl neįgaliųjų", - teigė profsąjungų lyderis.
A. Černiauskas gyrėsi, kad profesinių sąjungų iniciatyva iš Nacionalinio susitarimo buvo išbraukti pensijų mažinimo klausimai.
Vis dėlto Nacionaliniame susitarime liko bendra nuostata, kad pensijos bus mažinamos, tačiau atsisakyta konkrečių skaičių, kiek šios išmokos bus kerpamos.
***
Susitarimą pasirašė Vyriausybė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas", Lietuvos pensininkų sąjunga "Bočiai", Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, asociacija "Investor's Forum", Lietuvos verslo konfederacija/ICC Lietuva.
Nacionaliniame sutarime numatoma, kad Vyriausybė, planuodama darbo užmokesčių ir socialinių išmokų mažinimą, atsižvelgia į esminį profsąjungų keliamą reikalavimą, jog bet koks mažinimas turi būti solidarus, tačiau labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės turi nukentėti mažiausiai.
Verslo organizacijos įsipareigoja sustiprinti verslo socialinę atsakomybę konkrečiais projektais paremdamos mokyklų vaikų ir jaunimo neformalųjį ugdymą.
Jeigu bus įgyvendintos Nacionaliniame susitarime numatytos valstybės finansų konsolidavimo priemonės, Vyriausybė įsipareigoja iki 2011 metų nepriimti jokių naujų sprendimų dėl galiojančių mokesčių tarifų didinimo ir neįvesti naujų mokesčių, išskyrus Nacionaliniame susitarime numatytą valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo didinimą.
Dokumente taip pat įtvirtinta nuostata, jog iki 2011 metų teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius, negalės būti keičiami nepritarus Lietuvos Respublikos trišalei tarybai.
Vyriausybė įsipareigoja imtis ryžtingų veiksmų kovoje su šešėline ekonomine veikla - svarbiausią dėmesį skirti kovai su kontrabanda, mokesčių slėpimu ir nelegalia prekyba.
Nacionaliniame susitarime taip pat numatomos valstybės finansų suvaldymui skirtos priemonės - pasižadama mažinti valstybės valdymo išlaidas, pripažįstamas būtinumas laikinai šiek tiek padidinti mokesčius, tarp jų, socialinio draudimo įmokų tarifą, nedidinti jo daugiau kaip 2 proc., mažinti papildomai valstybės tarnautojų skaičių iki 10 proc., tačiau įsipareigojama po susitarimo pasirašymo nemažinti pareiginių algų bazinių dydžių, taikomų valstybės tarnautojams ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams.
Vyriausybė taip pat pasižada įvykdyti viešųjų įstaigų reformą. Priimti sprendimus, draudžiančius viešųjų įstaigų biudžetinį finansavimą, išskyrus paslaugas žmonėms teikiančioms įstaigoms (mokykloms, ligoninėms ir pan.), sutvarkyti viešuosius pirkimus, įsteigti centralizuotą viešųjų pirkimų sistemą, padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą.
Nacionaliniame susitarime numatoma laikinai, dvejų metų laikotarpiui, diferencijuotai sumažinti visas pensijas ir kitas socialines išmokas, vadovaujantis esminiu siekiu, kad šios išmokos būtų mokamos laiku, kad visi išmokų gavėjai solidariai pasidalintų išmokų mažinimo naštą ir kartu būtų apsaugotos pažeidžiamiausios gyventojų grupės.
Taip pat žadama per 2010 metus parengti esmines "Sodros", sveikatos apsaugos, švietimo reformas.
Ekonomikos skatinimo srityje Vyriausybė pasižada sumažinti pelno mokestį iki 15 proc., mažoms įmonėms - iki 7,5 proc., imtis papildomų, neatidėliotinų priemonių liberalizuoti teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimą, ES lėšomis pradėti teikti lengvatines paskolas (iki 25 tūkst. eurų) smulkiam ir vidutiniam verslui bei paremti sunkumus patiriančių įmonių darbuotojus finansuodama viešuosius darbus.
Vyriausybė taip pat įsipareigoja imtis papildomų priemonių supaprastinti ir sutrumpinti ES paramos skyrimo procedūras, siekiant maksimaliai greitai "įlieti" šias lėšas į Lietuvos ūkį, pritraukti papildomus, lengvatinius tarptautinių finansinių institucijų (EIB, ERPB ir kt.) kreditinius išteklius bei privataus kapitalo lėšas valstybės ar savivaldybių inicijuojamiems viešųjų objektų (mokyklų, ligoninių, policijos komisariatų, sporto objektų ir kt.) statybos projektams pagal viešosios ir privačios partnerystės modelį.
Siekdama apginti vartotojų interesą pirkti energiją mažesnėmis kainomis, Vyriausybė žada užtikrinti veiksmingą energetikos monopolijų kontrolę.
Vyriausybė įsipareigoja sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančios energijos išteklių naudojimui tam, kad Lietuva būtų mažiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio ir geriau išnaudotų lietuviškos kilmės energijos išteklius.
Šis Nacionalinis susitarimas galios iki 2010 metų pabaigos. Prie jo pridedamas protokolas, kuriame išvardijamos Vyriausybės ir verslo dialogo temos. Siekiant, kad Nacionalinis susitarimas būtų įgyvendintas, reguliariai bus rengiami partnerių susitikimai, kuriuose bus kontroliuojama, kaip susitarimas įgyvendinamas.
Nepriklausomomis save vadinančios šešios profesinės sąjungos nepasirašė Nacionalinio susitarimo - esą Vyriausybė juo tik siekia atsakomybę už priimamus sprendimus perkelti ant darbuotojų atstovų pečių.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
