„Tikrai tai nėra planuojama, ta informacija yra visiškai neteisinga", – penktadienį radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė Vyriausybės vadovas.
Ketvirtadienį Lietuvos žiniasklaida citavo JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos naujųjų demokratijų programos vadovą, politologą Januszą Bugajskį (Janušą Bugaiskį), kuris svarstė, kad po to, kas įvyko Ukrainoje, Jungtinių Valstijų karo pajėgų elementai gali būti dislokuoti Lietuvoje – tai galėtų būti kad ir raketų „Patriot“ baterijos.
„Reikia pripažinti, kad padėtis Ukrainoje lieka įtempta. Rusija ir kariniais veiksmais, ir politinio spaudimo priemonėmis vis kėsinasi į Ukrainos valstybės suverenumą", – kalbėjo premjeras.
Jis teigė, kad Krymo parlamento noras atsiskirti nuo Ukrainos ir tapti Rusijos dalimi prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl yra neteisėtas.
„Kiek žinau, toks Krymo Rados sprendimas prieštarautų Ukrainos Konstitucijai. Mano manymu, šis sprendimas neteisėtas, ir tikiuosi, kad Lietuva pasmerktų tokį tarptautinės teisės laužymą. Mes pasisakome, kad Ukraina negali būti daloma, gerbiame Ukrainos piliečių apsisprendimą. Ukrainos Vyriausybė patvirtinta Radoje demokratiniu keliu, vadovaujantis Ukrainos Konstitucija, tarptautiniais teisės aktais", – sakė A.Butkevičius.
Kita vertus, jis teigė, kad Krymas greičiausiai taps dar vienu vadinamuoju įšaldytu konfliktu.
Ketvirtadienį prorusiški Krymo įstatymų leidėjai nutarė kreiptis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Krymas būtų prijungtas prie šios šalies. Jie pažadėjo kovo 16 dieną surengti referendumą dėl Krymo prisijungimo. Šiuo metu Juodosios jūros pusiasalį kontroliuoja rusų karinės pajėgos.
Referendumo data buvo paankstinta, perkeliant jį iš kovo 30 dienos. Rinkėjai taip pat turės atsakyti į klausimą, ar nori sugrąžinti 1992 metų Konstituciją, suteikusią regionui didžiulę autonomiją.
