Kol Baltarusijoje yra politinių kalinių, demokratinė visuomenė neturėtų keisti požiūrio ir pradėti rimtų derybų su Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu, tvirtina neseniai į laisvę paleistas Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistas Alesis Beliackis.
„Man ir mano šeimai asmeniškai tai gera žinia, kad esu laisvėje, bet kad būtų pradėtos rimtos derybos su Baltarusijos valdžia, man atrodo, dar toks metas neatėjo“, - penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė jis.
Anot A.Beliackio, jo išėjimą į laisvę galima laikyti pozityviu signalu, bet vargu ar galima manyti, jog rimtai keičiasi Baltarusijos valdžios požiūris į žmogaus teises, demokratiją. Jis priminė, kad neseniai vyko ledo ritulio čempionatas ir kelios dešimtys žmonių buvo preventyviai suimti dėl „juokingų priežasčių“.
„Kol Baltarusijoje yra politinių kalinių, jokių rimtų derybų dėl santykių pagerinimo negali būti“, - pabrėžė A.Beliackis.
Jis vylėsi, kad laisvę atgaus ir kiti politiniai kaliniai. Žmogaus teigių gynėjo teigimu, dėl politinių motyvų Baltarusijoje nelaisvėje yra septyni asmenys.
Prieš pradėdamas spaudos konferenciją A.Beliackis nuo Baryso Zvozskau Baltarusijos Žmogaus teisių namų durų Vilniuje nukabino plakatą „Laisvę Alesiui Beliackiui“.
Trejus metus nelaisvėje praleidęs baltarusis prisipažino iki paskutinės minutės netikėjęs, kad bus paleistas. Jis sakė, kad jam pritaikyta amnestija, paskelbta minint Baltarusijos išvadavimo nuo fašizmo 70-metį.
„Pirmą šios amnestijos dieną atsidūriau laisvėje“, - sakė A.Beliackis. Jam leidžiama keliauti po Baltarusiją, išvykti iš jos, tik kartą per mėnesį jis privalės apsilankyti milicijoje.
„Viasna“ vadovas svarstė buvęs paleistas dėl nuolatinio tarptautinio spaudimo.
Žmogaus teisių gynėjas tvirtino nejaučiąs nuoskaudos, kad Lietuvos suteikta informacija tapo pretekstu jį nuteisti savo šalyje.
„Ne, jokių nuoskaudų neturiu“, - penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė A.Beliackis.
Nuo šio pareiškimo jis pradėjo savo spaudos konferenciją, sakydamas, kad iškart nori atsakyti į klausimą, kuris tikrai būtų užduotas.
„Ne Lietuvos valdžia mano pasodino, pasodino Baltarusijos vadžia“, - teigė žmogaus teisių gynėjas.
Jis sakė, kad jo vadovaujama žmogaus teisių gynimo „Viasna“ visus 2010-uosius prieš prezidento rinkimus Baltarusijoje juto valdžios dėmesį.
„Norint apriboti Baltarusijos pilietinę visuomenę, pasėti baimę surengtas mano teismo procesas prieš mane“, - sakė A.Beliackis.
Jis tvirtino pats su šeima liksiąs gyventi Baltarusijoje, nes kol kas nematąs priežasčių išvykti. Paklaustas, ar jaučiasi saugus savo šalyje, žmogaus teisių gynėjas teigė, kad tai filosofinis klausimas, nes užsiimdamas visuomene veikla Baltarusijoje niekada nežinai, kas nutiks rytoj.
„Reikia tikėtis, Europos Sąjungos dėmesys, aiškūs bendradarbiavimo su Baltarusija kriterijai liks, nes jeigu jie išskystų, kiltų naujų problemų“, - kalbėjo A.Beliackis.
Jis žadėjo toliau tęsti savo veiklą, kad jo šalyje „būtų mažiau baimės atmosferos, kad būtų garantuojamos konstitucinės teisės“.
„Mums labai trūksta laisvės oro“, - sakė A.Beliackis.
Jis atkreipė dėmesį, kad situacija Ukrainoje ir Rusijos elgesys ten parodė, jog Baltarusijos nepriklausomybės klausimas kyla vis aštriau, ypač kai šalies valdžia neskatina tautinio tapatumo išsaugojimo.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir ES pagalbą baltarusiams, A.Beliackis minėjo vizų atpiginimą, supaprastinto judėjimo pasienyje įvedimą. Jis akcentavo, kad labai svarbu baltarusių visuomenėje išsaugoti proeuropines nuotaikas.
A.Beliackis penktadienį į Vilnių atvyko dalyvauti Baltarusijos žmogaus teisių gynėjų susitikime. Jis tvirtino, kad numatytas jo apsilankymas Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, neformalūs susitikimai su kai kuriais Seimo nariai, Vilniaus meru Artūru Zuoku.
A.Beliackis buvo kalinamas nuo 2011 metų, prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ėmusis griežtų veiksmų prieš opoziciją. Jis netikėtai paleistas praėjusį šeštadienį, suteikus amnestiją.
Žmogaus teisių organizacijos „Viasna“, padedančios nukentėjusiems nuo A.Lukašenkos politinių represijų, direktorius A.Beliackis yra pelnęs kelis prestižinius Europos apdovanojimus ir buvo ne kartą siūlomas pretendentu į Nobelio taikos premiją.
2011 metų lapkritį jis buvo nuteistas kalėti 4,5 metų dėl mokesčių vengimo, argumentuojant tuo, kad „Viasna“ naudojosi bankų sąskaitomis Lenkijoje ir Lietuvoje, rinkdama lėšas, kurios būdavo skiriamos padėti politiniams kaliniams. Pagal Baltarusijos įstatymus, tokia veikla yra nusikalstama.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
