Pavardes keisime paprasčiau – pasiūlė laisvesnes taisykles

Geležiniai pavardžių keitimo gniaužtai Lietuvoje, panašu, minkštėja. Teisingumo ministerija pasiūlė laisvesnę tvarką. Jau netrukus tautiečiai panorėję galės ne tik trumpinti pavardes, bet ir pridėti priesagas. Tad tokios istorijos, kaip plačiai nuskambėjusi, kai uteniškiui Gervei nebuvo leista tapti Gervaičiu, neturėtų kartotis. Ministerija siūlo leisti į lietuvišką pasą įrašyti ir sulietuvintas pavardes pagal užsienio kalbos tarimą.

Gervės ne tik padangėse skraidžioja ar paežerėse šoka. Gervė – gana dažna lietuviška pavardė. Visgi vienam uteniškiui ji pasirodė netinkama, esą skamba moteriškai, tad jis pabandė ją pasikeisti. Deja, Valstybinė lietuvių kalbos komisija vyrui tarė griežtą ne, mat norima naujoji Gervilaičio pavardė tiesiog neegzistuoja. Vyras nepasidavė ir pateikė dar 30 įvairių variantų – Gervaitis, Gervilius, Gervis, Gervelis ir daugybę kitų. Komisijos verdiktas ir vėl griežtas – pagal taisykles prie esamos pavardės pridėti priesagos neleidžiama.

Po šio atvejo Teisingumo ministerija nusprendė pavardžių keitimą kiek liberalizuoti. Siūloma leisti ne tik iš esamos pavardės atimti priesagą – pavyzdžiui, iš Paukštelio į Paukštę, bet ir atvirkščiai. Be to, lietuviškame pase siūloma leisti užrašyti pavardę ir lietuviškais rašmenimis, pagal tarimą verčianti iš užsienio kalbos, – tokiu atveju, pavyzdžiui, pavardėje Bušas esančios s h raidės virstų š. O jei asmuo nuolat gyvena užsienyje, būtų leidžiama lietuviškame pase naudoti užsienyje pakeistas pavardes.

REKLAMA

„Tais atvejais, kai asmuo gyvena užsienyje, tačiau turi ryšių su Lietuva, tačiau gyvendamas svetur pasikeičia vardą ar pavardę, grįžęs į Lietuvą galėtų pakeisti juos remiantis tuo dokumentu iš užsienio valstybės. Jei ten ir gyvena", – situaciją komentavo teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Nors siūlymams kalbos komisija iš esmės pritaria, tam tikrų taisyklių reikės laikytis. Svarbu, kad pavardės galūnę būtų įmanoma linksniuoti ir kaityti.

„Sąlyga, kad tokia pageidaujama pavardė būtų tradicinėje vartosenoje, nevisiškai nauja atsirasti. Žiūrėsime, kaip tai bus įgyvendinama, kol kas vertiname skeptiškai, bet neprieštaraujame", – aiškino komisijos specialistė Aistė Pangonytė.

Vilniaus metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė sako, kad kasmet pasikeisti pavardžių ateina apie 2000 asmenų. Dažniausiai, tai yra moterys, panorusios jau po vestuvių priimti vyro pavardę arba atvirkščiai, – po skyrybų susigrąžinti mergautinę pavardę. Taip pat jaunuoliai, kurie esą neaugo su tėvais ir norėtų jų pavardę pasikeisti į senelių arba tie, kurių pavardė, jų nuomone, negraži, iš jos tyčiojosi. Pokštautojų, pasak Ilonos Jurgutienės, pasitaiko retai – kitaip nei užsienyje – daiktais, filmų ar knygų personažais tautiečiai tapti nenori. Štai svetur žmonės pasivadina net įvairiais gėrimais ar maisto produktais.


Rašyti komentarą...
K
Kazimieras
2019-05-24 15:38:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na, pvz. pavardė SOLO - nesilinksniuoja, tačiau jau labai seniai žinau žmogų tokia pavarde.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų