Finišo tiesioji: šie 9 kandidatai rungsis dėl to, kas valdys Lietuvą

Iš dvylikos pretendentų į prezidento postą teliko devyni – tik jiems pavyko surinkti būtinus 20 tūkst. parašų, kurie reikalingi norint tapti kandidatais į prezidentus. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su devyniais kandidatais.

Ketvirtadienį baigėsi parašų teikimo terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Rekordininkė I. Šimonytė

Absoliučiai daugiausiai parašų surinko Seimo narė Ingrida Šimonytė, pralenkusi net prezidentę Dalią Grybauskaitę. I. Šimonytę elektroniniu būdu parėmė 40450 gyventojų, o parašų rinkimo lapuose pasirašė 27647 gyventojai. Iš viso surinkti 68097 parašai.

Palyginimui, 2014 m. D. Grybauskaitė iš viso surinko 67660 parašų.

1974 m. gimusi Seimo narė I. Šimonytė, baigusi mokslus Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, pasuko į Finansų ministeriją, kur pradėjo dirbti ekonomiste. Vėliau tapo ministerijos sekretore, atsakinga ne tik už mokesčius, bet ir audito, apskaitos ir atskaitomybės klausimus, o 2008 m. vasarą – ir už Fiskalinės politikos departamentą.

2009–2012 m., šalį užklupus finansų krizei, ėjo finansų ministrės pareigas. 2013 m. ėmė dėstyti Vilniaus universitete, kiek vėliau tapo Lietuvos banko valdybos nare.

2016 m. kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo Audito komiteto pirmininke.

Padvigubino tikslą

Ekonomistas Gitanas Nausėda padvigubino būtinų surinkti parašų skaičių, jo sąskaitoje – 43334 parašai. Iš jų – 24565 elektroniniai, 18769 – popieriniai.

1964 m. gimęs ekonomistas G. Nausėda į politiką žengė tik pernai paskelbęs, jog ketina kandidatuoti į Lietuvos prezidentus. Iki tol kandidatas ilgus metus dirbo ekonomistu. Ekonomikos mokslus baigęs, o vėliau Vilniaus universitete dėstęs G. Nausėda, 2009 m. tapo Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos docentu.

1993 m. G. Nausėda dirbo Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje, po metų – Lietuvos banke, kurio valdybos nariu tapo 1998 m. 2000–2008 m. dirbo AB Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėju, o nuo 2008 iki 2018 m. SEB banko prezidento patarėju, vyriausiuoju ekonomistu.

Be savo profesinės veiklos G. Nausėda visuomenės akį patraukė ir savo ištaigingu stikliniu namu Pavilnių regioniniame parke prie pat Pučkorių atodangos. Tiesa, teismas aplinkosaugininkų kritikuotą statinį pripažino teisėtu.

REKLAMA

Didesnė sėkmė – popieriuje

Premjeras Saulius Skvernelis surinko 37107 parašus. Iš jų – 6641 elektroninis, 30466 – popieriniai.

1970 m. gimęs premjeras S. Skvernelis universitete krimto fizikos mokslus, kiek vėliau tapo mechanikos inžinieriumi, o 1994 m. patraukė į policijos akademiją. Vėliau baigė ir teisės studijas. Nuo 1998 m. policijoje dirbęs S. Skvernelis po dešimtmečio tapo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Nuo pavaduotojo iki Lietuvos policijos generalinio komisaro S. Skvernelis pakilo po to, kai 2011 m. neblaivus Trakų rajono patrulis pražudė tris žmones. Iškart po nelaimės iš pareigų pasitraukė tuometinis policininkų vadas Vizgirdas Telyčėnas, o jo vietą užėmė S. Skvernelis.

Į politiką S. Skvernelis patraukė 2014 m., kai tapo vidaus reikalų ministru. Tramplinu į aukštesnes pareigas S. Skverneliui galėjo tapti incidentas 2015 pabaigoje, kuomet Vilniaus policija šukavo sostinę, ieškodama iš policijos pareigūnų automobilio su automatu pasprukusio vyro. Po metų S. Skvernelis kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo premjeru.

Žiniasklaidoje S. Skvernelis garsėja savo aštria retorika – kritika sostinės metui Remigijui Šimašiui, prašymu Seimo posėdžių salėje užkišti burną parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui, kito parlamentaro Manto Adomėno išvadinimu nestabiliu ir kt.

Kritika Landsbergiui

Filosofas Arvydas Juozaitis surinko 36435 parašus. Iš jų – 13927 elektroniniai, 22508 – popieriniai.

1956 m. gimęs filosofas A. Juozaitis žinomas ne tik už savo mokslinę veiklą ir dėstymą, bet ir už savo sportinius pasiekimus. Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas 1976 m. Monrealyje vykusiose olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzos medalį 100 metrų plaukime krūtine.

REKLAMA

1988 m. A. Juozaitis tapo vienu iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų, iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio Seimo nariu. 1989 m. vykusiuose pirmuose laisvuose rinkimuose buvo iškeltas prieš LKP CK I sekretorių A. Brazauską, tačiau likus kelioms savaitėms iki rinkimų atsiėmė savo kandidatūrą.

2001–2003 metais A. Juozaitis tapo premjero patarėju švietimo ir kultūros klausimais, o 2004–2009 m. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė.

Iš politikos, kurioje aktyviai reiškėsi A. Juozaitis pasitraukė dar 1991 metais, o Vytauto Landsbergio išrinkimą Aukščiausiosios Tarybos pirmininku filosofas vadina „istorine klaida“.

Per plauką nuo kandidatavimo

Seimo narys Mindaugas Puidokas surinko 28987 parašus. Iš jų – 12236 elektroniniai, 16751 – popieriniai.

LVŽS gretas palikusiam Seimo nariui M. Puidokui 40 metų – būtina amžiaus riba, norint tapti prezidentu – suėjo tik kovo 19 dieną.

Į politiką tarptautinių santykių ir diplomatijos mokslus baigęs M. Puidokas patraukė 2016 m., kai įstojęs į LVŽS laimėjo mandatą Seimo rinkimuose. Iki darbo Seime M. Puidokas ragavo ir žurnalisto duonos.

Pastaruoju metu M. Puidokas aktyviausiai reiškėsi vaiko teisių klausimais – kišosi į dvi didelį visuomenės atgarsį iššaukusias istorijas. Pirmiausiai M. Puidokas aktyviai reiškėsi, kai praėjusį rudenį kauniečių pora bandė atgauti savo už smurtą atimtus vaikus. Kiek vėliau M. Puidokas kišosi ir į devynmetės kaunietės įvaikinimo į Naująją Zelandiją istoriją.

Naujienų portalas 15min.lt yra skelbęs, kad M. Puidokas 2014 m. buvo vienas „Sirijaus centro“ steigėjų, teigiama, kad ši organizacija kovoja su „psichotroniniu ginklu“.

REKLAMA

Trečiasis bandymas

Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis iš viso surinko 29704 parašus, iš jų – 10878 elektroniniai, 18826 – popieriniai.

1951 m. gimęs Europos komisijos narys, signataras V. Andriukaitis Lietuvos prezidento posto siekia jau trečią kartą. Iki tol politikas laimę bandė 1997 m. ir 2002 m. vykusiuose rinkimuose.

Medicinos ir istorijos mokslus baigęs V. Andriukaitis ilgus metus vystė savo medicininę karjerą, tuo pačiu žengdamas ir į politiką. Ilgametis socialdemokratas aktyviai veikė su Sąjūdžiu, 1990–1992 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatu, prisidėjo kuriant Konstituciją. 1999 m. tapo LSDP pirmininku. Seimo nariu V. Andriukaitis buvo 1990–2004 m. ir 2008–2012 m., 2012–2014 m. ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas.

2017 m. V. Andriukaitis leidiniui „Ekspress nedelia“ kritikavo Lietuvos užsienio politiką Rusijos atžvilgiu bei šalies energetinės nepriklausomybės politiką, kaip neekonomišką, atskiras šios politikos dalis jis vadino idiotizmu.

Kritika už Georgijaus juostelę

Europarlamentaras Valdemar Tomaševski surinko 29222 parašus. Iš jų – 725 elektroniniai, 28497 – popieriniai.

1965 m. gimęs europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis į politikos pasaulį žengė 1992 m. įsidarbinęs Seimo Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos sekretoriate. Nuo 1999 m. pirmininkauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.

Ne vienerius metus dirbo Vilniaus rajono savivaldybėje, buvo vicemeru. Pirmą kartą į Europos Parlamentą išrinktas 2009 m., ten dirba iki šiol. Prezidento kėdės V. Tomaševskis siekė ir 2009 m.

2014 m. gegužės 9 d., minėdamas Pergalės dieną, V. Tomaševskis švarko atlape segėjo Georgijaus juostelę. Dėl to kilo skandalas, tačiau tuomet politikas teisinosi, kad Georgijaus juostelę jam kažkas davė ir jis ją įsisegė.

REKLAMA

Biografijoje – ir teistumas

Eurokomisaras Valentinas Mazuronis iš viso surinko 24970 parašų. Iš jų – 7442 elektroniniai, 17528 – popieriniai.

1953 m. gimęs Europos Parlamento narys V. Mazuronis baigė architektūros mokslus ir ilgus metus pagal specialybę dirbo Šiauliuose, įkūrė savo projektavimo įmonę.

Politinę karjerą V. Mazuronis pradėjo Šiaulių savivaldybėje, ne kartą buvo tarybos nariu. 1993 m. tapo Lietuvos liberalų sąjungos nariu, vėliau – Liberalų demokratijos partijos pirmininku. 2006 m. V. Mazuronis tapo partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotoju, partiją paliko 2015 m., o tais pačias metais tapo Darbo partijos pirmininku. 2016 m. Seimo rinkimuose partijai neperkopus 5 proc. barjero, V. Mazuronis pasitraukė iš pirmininko posto ir paliko partijos gretas.

Į prezidentus V Mazuronis kandidatuoja jau ne pirmą kartą, pirmasis bandymas – 2009 m. vykę rinkimai. 2012–2014 m. ėjo aplinkos ministro pareigas, o 2014 m. buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

V. Mazuronio biografijoje yra ir teistumas. Politikas teistas už tai, kad 2003 m. partijos pareiškime apkaltino tuometinį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską į Rolando Pakso rėmėjų mitingą atsiuntus buvusios antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderį Valerijų Ivanovą.

Vos vos virš ribos

Seimo narys Naglis Puteikis surinko tik vos daugiau nei būtina riba – 21315 parašus. Iš jų – 10730 elektroniniai, 10585 – popieriniai.

1964 m. gimęs Seimo narys N. Puteikis šiemet bando užsėsti net tris kėdes – laimę bando visuose trejuose rinkimuose. Istorijos studijas baigęs politikas savo karjerą pradėjo nuo kultūros – prisidėjo kuriant pirmąsias paminklosaugos organizacijas, vadovavo Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijai, vėliau išmėgino save ir kultūros viceministro kėdėje.

REKLAMA

Į politiką N. Puteikis pasuko 1996 m. įstojęs į Lietuvos konservatorių partiją. Po metų išrinktas į seimą, tačiau tik keliems mėnesiams. Vėliau iš politikos trumpam pasitraukė vadovauti valstybinei įmonei „Klaipėdos laivų remontas“. N. Puteikis į Seimą išrenkamas nuo 2011 m. 2014 m. politikas paliko TS-LKD gretas, įsitraukė į Lietuvos centro partiją, kurios pirmininku tapo 2016 m.

N. Puteikį karjeroje dažnai lydi nesutarimai – jis teisėsi su darbdaviais dar dirbdamas paveldosaugininku. 2006 m. žiniasklaida plačiai nušvietė ir tuomet Kultūros paveldo departamente dirbusio neblaivaus N. Puteikio kelionę į policijos areštinę. Jam už tokį elgesį tąkart skirtas griežtas papeikimas.

Pernai sausį Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl N. Puteikio galbūt paskleisto šmeižto Audriaus Matonio atžvilgiu, tačiau tyrimas nutrauktas įvertinus, kad tai tebuvo įžeidimas. Dėmesio N. Puteikis sulaukė ir pernai paaiškėjus, kad Seimo viešbutyje jis gyvena net ir turėdamas būstą Vilniaus centre. Tuomet Seimo narys iš Seimo nariams skirtų būstų iškraustytas.


Rašyti komentarą...
S
Senjora
2019-03-29 10:30:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl apie A.Juozaitį nepaminėta ,kad baigęs ekonomikos mokslus ?
Atsakyti
-5

K
Kaunietis
2019-03-29 11:18:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Man asmeniškai Juozaitis logiškai ir protingai kalba nepalyginti su kitais dar Nausėda gal protaujantis,o kiti ... gėda
Atsakyti
-3

A
Arunas
2019-03-29 12:29:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvą valdys Juozaitis ir jo niekas nevaldys iš šono, tik Lietuvos žmonės !!!
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų