Kadangi šiemet kalendoriuje palankiai išsidėstė savaitgaliai ir Kūčios bei Kalėdos, darbuotojai be papildomų laisvadienių ir taip ilsėsis net penkias dienas – nuo gruodžio 22 d. iki gruodžio 26 d. imtinai.
Jei gruodžio 27–28 d. pasiimsite atostogų, poilsį, įskaičiavus savaitgalį, pratęsite dar keturias dienas. Ir galiausiai, jei atostogausite ir gruodžio 31 d., poilsis tęsis net 11 dienų – nuo gruodžio 22 d. iki pat sausio 1 d. imtinai.
Darbdaviai – už ilgesnes atostogas
Įdomu tai, kad darbdaviai tokioms ilgoms darbuotojų atostogoms visai neprieštarauja. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad šiuo atvejų įmonei svarbiausia susiderinti savo darbų grafiką, kad nebūtų netikėtumų.
„Viskas priklauso nuo įmonės kultūros. Kalbėdami apie tai, kad žmonės ima laisvas dienas, supraskite, kad jie tai daro savo sąskaita, o ne taip, kad nedirba. Čia labai svarbus momentas. Jeigu įmonė sugeba suderinti savo darbų grafiką, nėra kažkokių netikėtų iš dangaus nukritusių užsakymų, tada viskas normalu. Žmonės planuoja. Jeigu santykiai kolektyve labai normalūs, tai tada viskas yra gerai“, – tv3.lt kalbėjo D. Arlauskas.
Jis taip pat teigia, kad įmonės, suprantančios savo darbuotojų poilsio ir kultūringo elgesio su jais svarbą, konkurencinėje kovoje laimi prieš to nesuprantančias įmones.
„Mes pastebime, kur yra tam tikros įtampos, dėl to, kad yra tokių vadovų, kurie nežino, kas yra įmonės kultūra, jie vadovaujasi nuomone, kad darbuotojai yra darbo įrankiai, o ne kažkas, į ką reikia investuoti. Jie nesupranta, kad geri santykiai su darbuotojais atsiperka su kaupu, kadangi žmonės nori eiti į darbą, kyla produktyvumas darbuotojų“, – sakė D. Arlauskas.
Skatina darbuotojus ilsėtis
Gamybos įmonėje Vilniuje dirbanti Kristina portalui tv3.lt pasakoja, kad jos darbdaviai taip pat skatina darbuotojus tarpušvenčiu ilsėtis ilgiau. Įmonė darbuotojams leidžia pasiimti porą laisvadienių tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, kad jų poilsis tęstųsi net 11 dienų.
„Šis sprendimas, manau, yra priimtas tiek dėl įmonės noro sutaupyti kaštų šventiniu periodu, tiek leisti darbuotojams ilgiau pailsėti. Aš šį sprendimą vertinu gerai, kadangi bendroje sumoje turėsime ilgokas atostogas prieš naujus darbus ir projektus sausį“, – tv3.lt kalbėjo Kristina.
Moteris mano, kad taip įmonė išvengia nuostolių, nes šventiniu laikotarpiu darbai vis tiek sustotų. Tiesa, papildomos laisvos dienos išskaičiuojamos iš kasmetinių darbuotojų atostogų.
Nori daugiau laisvadienių
Lietuvoje net 13 švenčių paskelbtos valstybinėmis. Tai – Naujieji metai, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Velykos, Gegužės 1-oji, Motinos diena, Tėvo diena, Joninės, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Žolinė, Visų šventųjų diena, Kūčios bei Kalėdos. Visos jos sudaro 15 nedarbo dienų per metus.
Maža to, Seime kelią skinasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narės Vandos Kravčionok siūlymas Vėlines, lapkričio 2-ąją, paskelbti šventine ne darbo diena.
Po pateikimo 64 parlamentarai balsavo už, 3 – prieš, 29 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Tam, kad projektas įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.
Tokiam siūlymui pritartų ir darbdaviai, tačiau čia pat D. Arlauskas siūlo kompromisą.
„Klausimas yra iš tikrųjų emocionaliai labai jautrus. Mes sakome, kad tokia intencija yra teisinga. Kad žmonėms, kurie rūpinasi savo protėvių, tėvų kapais, moraline prasme, ta laisva diena labai daug duoda. Bet taip pat mes siūlome daryti kompromisą. Yra tokia diena kaip gegužės 1-oji, kurios niekas nebešvenčia. Tai mes galime daryti kompromisą, tą laisvą dieną perkelti į lapkričio į 2-ąją. Tai būtų labai prasminga ir moralu“, – siūlė D. Arlauskas.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos gyventojai – tarp daugiausia šventinių dienų turinčių europiečių. Daugiau atostogauja Pietų Europos valstybės, pavyzdžiui, Rumunija, Kroatija, Graikija ir Šiaurės šalys.
