Kokia suma Lietuvoje teismai įvertina žmogaus gyvybę

Turbūt ne vienas žmogus yra susimąstęs, kiek kainuoja jo gyvybė, kokia suma jis įvertintų save. Naujausia teismų praktika rodo, kad mirus žmogui artimieji gali gauti nuo 1,5 iki 80 tūkstančių eurų ar net daugiau. Ar žmogaus gyvybė yra tikrai neįkainojama? Ir kodėl vienų gyvybė įvertinama brangiau nei kitų?

 (nuotr. tv3.lt)

Specialistai teigia, kad nėra vieno atsakymo, kiek verta žmogaus gyvybė. Kiekvienas ją gali vertinti skirtingai, tačiau atsižvelgia į kelis pagrindinius kriterijus, kuomet sprendžiamas neturtinės žalos dydis mirusiojo artimiesiems.

Advokatų kontoros Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai advokatas Karolis Rugys pateikia ir keletą pavyzdžių.

„Štai baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuomet eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje galimai svyruoja ir priteisiama iki 30 000 eurų, nužudymo atveju gali svyruoti nuo 1500 eurų iki 80 000 eurų ir daugiau. Rezonansinėse bylose (kurios sukelia atgarsio visuomenėje red. past.) paprastai priteisimos neturtinės žalos dydžiai yra didesni“, –sako K. Rugys.

REKLAMA

Nepervertina savo gyvybės

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (GDA) prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad vidutiniškai lietuviai savo gyvybę apdraudžia 10 tūkst. eurų. Asociacijos duomenimis, per 2017-uosius didesne nei 300 tūkst. eurų suma savo gyvybės nebuvo apsidraudęs nei vienas lietuvis.

Didžiausias procentas apsidraudusių – nuo 3 iki 15 tūkstančių eurų. Tokių žmonių praėjusiais metais buvo 16 770. Tik 4 žmonės savo gyvybę įvertino 150-300 tūkst. eurų. O metų pabaigoje savo gyvybę apsidraudę buvo 491 346 žmonės – tai bene kas šeštas lietuvis.

„Per devynis šių metų mėnesius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sudaryta devyniais procentais daugiau visų draudimo įmokų. Pasirenkamos sumos auga, nėra, kad labai šuoliuotų, bet jos auga. Pastebime, kad per metus pakyla bent keliais procentais“, – sako A. Bakšinskas.

Lietuvos banko duomenimis, 2015-ais metais gyvybės draudimo išmokų suma nesiekė 100 mln. eurų, o 2017 metais gyventojams išmokėta daugiau nei 150 mln. eurų. Prieš dešimt metų ši suma buvo apie 20 mln. eurų, o po metų, 2008 m., viršijo 75 mln. eurų.

Ir nors 2016 metais apdraustųjų mirčių buvo daugiau – 806, išmokėta suma buvo mažesnė nei 2017 metais, kuomet apdraustojo mirčių buvo 750. O išmokėta gyventojams daugiau nei 112,5 mln eurų. Natūraliai kyla klausimas, kodėl nors ir mirė daugiau žmonių, bendra išmokėta suma buvo mažesnė.

Kiekvienas savo gyvybę įvertintume skirtingai ir kad ir kokią sumą nurodytume, kiekvienam ji atrodys ne visada teisinga, o galbūt ir per maža. Tačiau kiek už žmogaus gyvybę atseikėja teismas?

K. Rugys tikina, kad pastarųjų metų teismų praktikoje už žmogaus gyvybę skiriama nuo 1,5 iki 80 tūkst. eurų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio rodiklis – negrįžtami padariniai.

Suma skiriasi dėl įvairių aplinkybių

Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Taip pat mažesnė suma gali būti išmokėta artimiesiems ir dėl to, kad jie nebuvo tokie artimi žuvusiajam. Pavyzdžiui, tėvai nepalaikė ryšio su vaikais.

„Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryšių su vaikais, sukūrusiais savo šeimas ir gyvenančiais atskirai), tai vertinama kaip pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį ar reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti“, – pasakoja K. Rugys.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų