Deja, bet išvažiavus į priešingą eismo juostą neišvengta susidūrimo su priešpriešiais judėjusiu lengvuoju automobiliu. Per šią skaudžią nelaimę žuvo lengvojo automobilio vairuotoja (36 metų) ir kartu važiavusi keleivė (26 metų).
Automobilyje buvo ir vos metukų mergaitė, kurios žiaurus likimas pagailėjo. Mažylei pavyko išvengti gyvybei pavojingų sužalojimų.
Kaltųjų paieškos
Po šios tragiškos nelaimės internautai komentaruose pradėjo kelti vieną klausimą – gal autobuso vairuotojui verčiau reikėjo nublokšti briedį nei bandyti laviruoti ir sukelti itin skaudžias pasekmes?
Savaime suprantama, kad dėl šio atviro klausimo nuomonės susikirto. Mat autobuso vairuotojas taip pat rizikavo ne tik savo, bet ir, pirminiais duomenis, trijų autobusu iš Zarasų į Vilnių vykusių keleivių gyvybėmis.
Situacija iš tiesų nepavydėtina – tačiau prieš teisdami, daugelis iš mūsų turėtų pabandyti įsivaizduoti save vairuotojo vietoje. Kokį sprendimą būtume priėmę patys? Klausimas retorinis.
Internautai taip pat atkreipė dėmesį į prastą Molėtų plento dangą. Anot jų, tai taip pat reikšmingas faktas, kuris galėjo nulemti vakarykštę nelaimę. Žmonės piktinosi, kad kelio kokybė kelia pavojų vairuotojams bei ragino imtis veiksmų.
Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl dviejų gyvybių pareikalavusio eismo įvykio. Policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo duomenų nekomentuoja. Bet kokiu atveju, turi būti įvertintos visos aplinkybės, o tada jau bus galima spręsti, ko nusipelnė tragišką avariją sukėlęs vairuotojas.
Kraupi statistika
Vien 2017 metais Lietuvos keliuose užregistruoti 24 eismo įvykiai, kai buvo neišvengta susidūrimų su gyvūnais. Per šiuos įvykius 1 žmogus žuvo, dar 27 buvo sužeisti. Panašūs skaičiai buvo ir 2016-siais bei 2015-siais.
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. keliuose įvyko 26 užvažiavimai ant gyvūnų (1 žmogus žuvo, 31 sužeistas), o 2016 metais – 29 įvykiai - (1 žuvo, 35 sužeisti).
Taip pat į kelią įbėgus gyvūnui, tačiau nesusidūrus su juo, dažnai automobiliai tiesiog nuvažiuoja nuo kelio. „Dėl įvairių priežasčių – nepasirinkto tinkamo saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgus į važiavimo sąlygas, kitokių pažeidimų, su vairavimo nesusijusios veiklos, nedėmesingumo, ir kitų priežasčių – taip pat ir į kelią išbėgus laukiniam žvėriui, įvyksta nemažai nuvažiavimų nuo kelio.
2015 m. įvyko 472 eismo įvykiai – nuvažiavimai nuo kelio, kuriuose žuvo 57 žmonės, 2016-ais įvyko 482 įvykiai, kuriuose žuvo 39 žmonės, 2017 m. įvyko 406 nuvažiavimai nuo kelio, žuvo 33 žmonės“, - informaciją pateikė Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai.
Apie šį įvykį tv3.lt pasikalbėjo su Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku Vytautu Grašiu:
- Pirmiausia, pakalbėkime apie kelią (Molėtų plentą), kur įvyko nelaimė. Kaip įvertintumėte jo būklę?
- Šitoje vietoje daugelis kalba ir komentuoja, kad kaltas kelias, jo danga. Iš principo kiekvienas vairuotojas važiuodamas keliu, atsižvelgdamas į jo būklę, turi pasirinkti saugų greitį, atidžiai dalyvauti eisme.
Daug kas priklauso nuo paties vairuotojo. Žinoma, norėtųsi, kad kelių būklė būtų kuo geresnė Lietuvoje. Bet turime atitinkamai vairuoti pagal tai, ką turime šiuo metu.
- Ar šis kelias išsiskiria būtent dėl gyvūnų migracijos keliamų pavojų?
- Gyvūnų migracija vyksta įvairiose Lietuvos vietose. Būtent šiame kelyje atitvėrimai yra keliuose ruožuose, kur nustatyti gyvūnų migracijos takai. Bet iš esmės tokie dalykai turėtų būti sprendžiami kompleksiškai. Negalima tik atitverti kelio, bet reikia ir spręsti gyvūnų požeminio perėjimo klausimą. Reikėtų kalbėti su tais pačiais kelininkais. Užtvaros yra viena, bet jei nėra požeminio perėjimo, gyvūnas neturės alternatyvos ir ieškos būdu, kaip pereiti tą kelią.
- Pakalbėkime apie autobuso vairuotojo veiksmus. Visuomenė diskutuoja, kad gal geriau reikėjo nutrenkti briedį, nei išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir pražudyti du žmones. Kokia jūsų nuomonė?
- Iš tikrųjų, konkrečiu atveju, kas įvyko vakar, to negaliu komentuoti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris atsakys dėl kokių konkrečių priežasčių įvyko nelaimė. Bet kurioje situacijoje vairuotojas turi sutelkti visą savo dėmesį į dalyvavimą eisme, eismo sąlygas, kelio dangą. Turi būti pasiruošęs tinkamai sureaguoti į staiga atsiradusią kliūtį. Šiuo konkrečiu atveju yra sunku komentuoti, kai nežinome visų priežasčių, kodėl buvo priimtas toks, o ne kitoks vairuotojo sprendimas.
- Ar už tokius veiksmus vairuotojui gresia atsakomybė?
- Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Yra sukeltas eismo įvykis, per kurį žuvo du žmonės.
- Ką patartumėte vairuotojams, kad pavyktų išvengti tokių nelaimių?
- Laikydamasis kelių eismo taisyklių, vairuotojas gali minimalizuoti tą netikėtumo faktorių. Prie vairo visas dėmesys turi būti sutelktas į vairavimą. Nerekomenduojama valgyti, dažytis ar naudotis telefonu. Vairuodami žmonės yra labai įpratę naudoti mobilų telefoną. Sunku pasakyti, kiek dar prireiks laiko, kol tokie įpročiai pagaliau išnyks ir keliuose taps saugiau.
