Viena mama piktinasi, kad savo penktokui vaikui buvo priversta pirkti ne tik anglų kalbos pratybas, bet ir vadovėlį. Už juos teko pakloti apie 22 eurus.
Viskas priklauso nuo administracijos
Kita tris vaikus auginanti mama, visuomenėje gerai žinoma papuošalų kūrėja Jurga Gusarovienė taip pat piktinasi, kad praėjusiais metais trečiokui vaikui reikėjo pirkti matematikos vadovėlį. „Užauginau vieną vaiką, kuris jau baigęs mokyklą ir neteko nei karto pirkti jokių vadovėlių, - portalui tv3.lt pasakojo J. Gusarovienė. – Kitas - dabar jau ketvirtokas, tačiau praėjusiais metais jam pirkom matematikos vadovėlį.
Bandėm su tėvais taupyti ir šviesti, daryti vadovėlio kopijas, tačiau matematikos mokytoja skeptiškai į tai žiūrėjo, todėl vis tiek teko pirkti“. Mama skaičiuoja, kad įvairiom pratyboms šiais metais jau išleido daugiau nei šimtą eurų.
J. Gusarovienė įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo švietimo įstaigų administracijos ir kaip ji sugeba tvarkytis.
„Trečias vaikas šiemet perėjo iš vieno valstybinio darželio į kitą. Pirmajame turėjome absoliučiai viską pirkti, netgi baldus, o dabar visiškai nieko nereikia, - stebėjosi pašnekovė. – Darželio vadovė tepasakė, kad mūsų reikalas yra atvesti vaiką į ugdymo įstaigą. Net negaliu patikėti, kad taip gali būti! Dvi panašios įstaigos, o skiriasi kaip diena ir naktis“.
Mokslo metai prasidėjo, o vadovėliai dar neišleisti
Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, lietuvių kalbos mokytoja Giedrė Širinskienė tvirtina, kad jų mokykloje vadovėlių mokiniams pirkti nereikia ir stebisi, kodėl kitose mokyklose yra tokia tvarka. Tačiau pavaduotojos teigimu, prasidėjus mokslo metams gimnazija susidūrė ne su pinigų trūkumo, bet su kita problema.
„Pakeitus lietuvių kalbos mokymosi programą, tiek praėjusių, tiek šių mokslo metų pradžioje turime dirbti be vadovėlių – jų paprasčiausiai dar neišleido, - kalbėjo mokytoja. – Pernai taip vargom apie pusmetį“.
Paklausta, kaip mokiniai buvo mokomi be vadovėlių, G. Širinskienė teigė, kad buvo sunku, ypatingai per literatūros pamokas, kai reikėdavo skaityti tekstus. „Direktorius buvo sudaręs sąlygas, kad galime šviestis įvairios medžiagos, kiek reikia. Bandėm kažkaip suktis iš padėties“, - pasakojo mokytoja.
Viceministras: vadovėliai ir pratybos - nereikalingi
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius neneigia, kad kai kuriose mokyklose gali reikėti pirkti vadovėlius. „Mokinio krepšelyje vienam vaikui metams yra skirta apie 20 eurų vadovėliams, - pasakoja viceministras. – Jei mokykla kasmet perka naujus vadovėlius, aišku, kad tos sumos bus mažai. Turėtų mokykla pasirūpinti, kad tie patys vadovėliai tarnautų ne vienai kartai“. G. Kazakevičius taip pat teigia, kad daug priklauso nuo mokyklos administracijos ir mokytojų bendradarbiavimo.
„Jei, pavyzdžiui, kelios užsienio kalbų mokytojos nori mokyti pagal skirtingus vadovėlius, tai natūralu, kad skiriamų pinigų taip pat neužteks, - svarstė pašnekovas. – Todėl tiek mokytojai tarpusavyje, tiek mokyklos valdžia ir mokytojai turėtų prieiti prie bendro sprendimo, kaip išspręsti situaciją, kad tėvams nereikėtų pirkti vadovėlių“. Tačiau apskritai viceministras jokios problemos nemato, kad vaikas neturės vadovėlio ar pratybų sąsiuvinio. Jie anot G. Kazakevičiaus, yra nebūtini.
„Tėvams reikėtų išdrįsti mokyklose kelti klausimus, ar apskritai pratybos yra reikalingos, nes dažnai mokslo metams baigiantis, yra pamirštama, kad toks dalykas kaip pratybos yra, - tikino ministerijos atstovas. – Pavyzdžiui, tokio dalyko kaip anglų kalba užduočių yra pilnas internetas, tereikia tik atsirinkti“.
Dėl naujų vadovėlių vėlavimo viceministras teigia prisiimantis dalį kaltės. Tačiau vėlgi problemos jis čia neįžvelgia, nes galima mokytis ir be vadovėlių. „Užtruko vadovėlio vertinimo darbai, taisymai, derinimas su autoriais, - portalui tv3.lt kalbėjo pašnekovas. – Mokyklos nebuvo paliktos visiškai be nieko, programa buvo padengiama kitais formatais.
Kita vertus, Lietuvoje vadovėlis yra per daug sureikšminamas. Mokytojas pamokai turi būti pasirengęs taip, kad vadovėlį naudotų tik paskutiniu momentu“. Anot viceministro, vadovėlis mokytojui turėtų būti ne pagrindinė, bet pagalbinė priemonė.
