Rytas Staselis
2016.01.08 12:40

Kaip keisis elektros kainos atsiradus NordBalt ir LitPol Link elektros jungtims? Kokie veiksniai rinkoje veiks kainų dinamiką?

Elektra (nuotr. Fotolia.com)

Elektra (nuotr. Fotolia.com)

Nors Lietuvos elektros jungties su Švedija jungties „NordBalt“ sausio pradžioje dar laukia techniniai bandymai, o valdant Lenkijos ir Lietuvos jungtį „LitPol Link“ jungtį operatoriams ir rinkos dalyviams trūksta įgūdžių, pagrindiniai elektros kainodaros rodikliai 2016-iesiems Lietuvos rinkoje jau susiformavo.

Verslas šiemet elektrą pirks pigiau

– Rinkos dalyviai – tiekėjai ir nereguliuojami vartotojai, turimomis žiniomis, kitiems metam sudaro elektros pirkimo sutartis po 36-39 Eur už megavatvalandę arba 7-15% mažesnę kainą nei šiemet vyravo „NordPool Spot“ biržos Lietuvos zonoje (42,3 Eur/MWh);

REKLAMA

– Apie 30% rinkos dalyvių nusprendė pasikliauti birža ir savo sutartyse numatytą kainodarą „pririšo“ prie biržos rodiklių;

– Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prognozes apie „mažesnes kainas“ rinkoje vertino atsargiau, todėl nusprendė, kad visuomeninių kainų (buitiniams vartotojams) viršutinės ribos kitais metais sieks 44 Eur/MWh arba 12,5% mažesnės negu šiemet. Žadama, kad, jeigu šis rodiklis bus pernelyg atsargus, VKEKK vėlyvą pavasarį visuomenines kainas perskaičiuos iš naujo;

– Galutiniai visuomeninių kainų rodikliai buitiniams vartotojams, įskaičiavus kitas kainos dedamąsias (skirstymo paslaugų, viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (VIAP), sisteminių paslaugų, pardavimo paslaugų) nuo 2016 m. sausio 1 d. – 78,51 Eur/MWh (įsigyjantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų) ir 96,17 Eur/MWh (gaunatiems elektrą iš žemos įtampos tinklų).

Elektros biržoje bus neramu

Jeigu buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją už visuomeninę kainą teks pasikliauti VKEKK stebėsena ir lankstumu, verslui ateinantys metai gali būti daug labiau dinamiški.

Tos įmonės, kurios sudarė sutartis už fiksuotas (nepriklausančias nuo biržos rodiklių) kainas, ko gero, gali būti ramios, nes kainų svyravimo riziką paliko tiekėjams. Įdėmiau stebėti rinką, ir jos rodikliams įtaką darančius veiksnius teks stebėti tam trečdaliui nereguliuojamų vartotojų, kurie sudarė sutartis su tiekėjais pagal formulę „biržos kaina+tiekėjo marža“. Pagrindiniai elektros kainų svyravimo veiksniai gali būti tokie:

REKLAMA

„NordBalt“ jungties nuolatinės srovės kabelis, kaip prognozuoja AB „Litgrid“ specialistai, gali keletą kartų per metus išsijungti dėl technologinių priežasčių. Ši prognozė paremta kitų šalių, eksploatuojančių panašias jungtis, patirtimi. Netekant elektros energijai iš pigesnės Švedijos rinkos, elektros kainos Lietuvoje gali pakilti.

– Nors šiemet didelių kainų šuolių Švedijos NPS IV zonoje nebuvo, anksčiau būdavo ženklių trumpalaikių šūvių į viršų.

– Lietuvos rinką veiks ir tai, kokią verslo taktiką pasirinks didžiausi šalyje veikiantys licencijuoti tiekėjai.

Didieji elektros tiekėjai – sunkiai prognozuojami

Pagrindinių prekiautojų elektra – „Lietuvos energija“, „Inter RAO Lietuva“, „Enefit“ (antrinė „Eesti Energia“ įmonė), „Elektrum“ (buv. „Latvenergo“) – taktiką atspėti yra sudėtinga, nes jų veiksmai, taip pat jų veiksmus lemiančios politinės aplinkybės gali būti sunkiai prognozuojami. Bent keletą pastarųjų metų Estijos ir Rusijos antrinės bendrovės tai siekė „užkariauti“ rinkos dalį, tai atiduodavo rinką, siekdamos efektyvinti veiklą ir uždirbti daugiau pelno. Konservatyvios verslo strategijos, dirbtinis pasiūlos ribojimas ir panašūs veiksniai neišvengiamai elektros kainas rinkoje kelia aukštyn.

Vargu, ar kurie rinkos ekspertai galėjo numatyti, kad Lietuvos vyriausybė nutars kitais metais panaikinti elektros gamybos kvotas šalies termofikacinės elektrinėms ir užkirsti joms galimybę konkuruoti biržoje su kitais dalyviais. LRV sprendimas šiek tiek apribojo „Lietuvos energijos“ galimybes gaminti elektros energiją Elektrėnų jėgainėje. Didžiausias lietuviškas gamintojas todėl šiandien gali nebent reaguoti į galimai atsirandantį elektros trūkumą rinkoje ir sutelkti dėmesį į Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės teikiamas galimybes (pigiai pirkti mažiausios paklausos metu pigesnę elektros energiją iš Lenkijos bei Skandinavijos ir parduoti ją didžiausios paklausos metu). Su sąlyga, kad nei Lenkija, nei Švedija dirbtinai neribos galimybių įsigyti pigią „naktinę“ elektrą. Yra neoficialių žinių, kad tokių problemų jau yra.

REKLAMA

Estijos valstybinės energetikos kompanijos „Eesti Energia“ antrinė įmonė „Enefit“, prieš kelis metus skelbusi, kad Lietuvoje susiklosčiusios rinkos sąlygos nėra itin palankios verslui (Lietuvos vyriausybė vis atidėlioja priverstinį smulkių vartotojų išstūmimą į rinką, vis palikdama galimybę elektrą įsigyti visuomeninėmis kainomis), stabdė plėtrą. 2016 m. išvakarėse Janis Bethers, „Enefit“ generalinis direktorius tvirtino, kad „2016 m. „Enefit“ sieks plėsti užimamą rinkos dalį Lietuvoje“. „Mes niekada nebuvome vien tik „mažiausios kainos“ strategijos šalininkai – siekiame kurti pridėtinę vertę klientams, būti jų elektros pirkimo konsultantais, kurie siūlytų geriausiai jų poreikius atitinkančius produktus, – sakė p. Bethers. – Galbūt dėl šio ekspertinių gebėjimų mūsų klientų tarpe yra daug stambių ir vidutinio dydžio įmonių, kurioms reikalingi profesionalūs patarimai ir platesnis elektros produktų pasirinkimas.“

Rusijos koncerno „Inter RAO UES“ antrinė įmonė Lietuvoje „Inter RAO Lietuva“, prieš porą metų kovodama dėl rinkos dalies, gerokai nusvilo, per III 2012 m. ketvirtį patyrusi veik 20 mln. Lt nuostolių. Nuo tada pakeitė savo verslo strategiją Lietuvoje: stengiasi uždirbti daugiau pelno, o ne didinti elektros energijos pasiūlą Lietuvoje. Vidas Čebatariūnas, „InterRAO Lietuva“ valdybos narys ir komercijos direktorius tv irtina, kad tokio požiūrio įmonė žada laikytis ir ateityje. „Kadangi elektros energijos rinka iš esmės nesikeis, o, greičiausiai, keisis tik kainos – mūsų įmonės strategija ir verslo taktika pradėjus veikti Švedijos ir Lietuvos elektros energijos jungčiai nesikeis, – sakė p. Čebatariūnas. – Įmonė jau keletą metų įgyvendina rizikų valdymo politiką, kuri po sudėtingo ir nuostolingo 2013 metų III ketvirčio, atvedusio į bankrotą ne vieną nepriklausomą elektros energijos tiekėją, leistų kompanijai laiku įžvelgti įmonės veiklai reikšmingus veiksnius ir priimti pelningą veiklą lemiančius sprendimus.

REKLAMA

Kol kas neaišku, kokią veikimo rinkoje strategiją rinksis Latvijos valstybinės kompanijos „Elektrum“ (buv. „Latvenergo“) antrinė įmonė „Electrum Lietuva“. Įmonės komercijos direktorius Martynas Giga oficialiai išplatintame komentare daugiau komentuoja naujas rinkos aplinkybes: „Mūsų regione didžiausią įtaką kainoms turi čia veikiantys gamybos pajėgumai. Tiek esamas, tiek prognozuojamas elektros kainų skirtumas Lietuvos ir užsienio šalių kainų zonose leidžia teigti, kad teigiamos įtakos galėtų turėti papildomos jungtys. Jeigu visą Lietuvos vartotojų poreikį patenkintų nenutrūkstamas importo srautas, tuomet jų mokama kaina būtų iš tiesų mažesnė.“

„Elektrum“ pasiūla Baltijos regione labai priklauso nuo pavasarį Dauguvos upės vandens saugyklose susikaupusių vandens atsargų, kurios iki šv. Kalėdų buvo pakankamai menkos. Jeigu vandens bus pakankamai, latviai galės vėlyvą pavasarį galės pasiūlyti už pigią savikainą hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos, kuri gali būti konkurencinga rinkoje. Vandens ištekliams išsekus, rinkoje gali rastis šiluminėse elektrinėse iš rusiškų dujų pagaminta elektros energija, kuri gali būti konkurencinga tik tada, jei šalies vyriausybė ją subsidijuos. Prieš keletą metų elektros energijos gamyba Lietuvoje, neoficialiais duomenimis, viršijo 120 mln. Eur.

ot specialistai
2016-01-08 13:33:42
kai salciai pacioje swedijoje yra elektros deficitas... taip kad is nordbalto gausit elektros tik pavasari kai potvyniai ir vasara kai yra elektros perteklius. gal dar ziema pasiseks kai bus didelis vejas danijoj... reikia apie save generacijas galvot. nes birzoj LT kaip siurbele atrodo.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
aisku ir arkliui 2016-01-10 13:55:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
importas is swedu dides,o ruskyno zenkliai mazes,o savu generacijos galingumu nera ir nebus -tik AE isprendzia viska   ATSAKYTI
Antanas 2016-01-08 20:40:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip išjunk jūsų sutiktą reklamą tai man svarbiausia nes sunku skaityti   ATSAKYTI
ot specialistai 2016-01-08 13:33:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
kai salciai pacioje swedijoje yra elektros deficitas... taip kad is nordbalto gausit elektros tik pavasari kai potvyniai ir vasara kai yra elektros perteklius. gal dar ziema pasiseks kai bus didelis vejas danijoj... reikia apie save generacijas galvot. nes birzoj LT kaip siurbele atrodo.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų