REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kas ir kaip praneš Lietuvos gyventojams apie gresiantį pavojų? (I d.)

Arvydas Anušauskas: pranešimo apie ekstremalią situaciją į telefoną ir aš negaunu

Senovėje apie kryžiuočių antpuolius mūsų protėvius įspėdavusius laužus šiais laikais pakeistų radijas, televizija, kaukiančios sirenos ir į mobiliuosius telefonus apie karą ar stichinę nelaimę siunčiamos žinutės.

Senovėje apie kryžiuočių antpuolius mūsų protėvius įspėdavusius laužus šiais laikais pakeistų radijas, televizija, kaukiančios sirenos ir į mobiliuosius telefonus apie karą ar stichinę nelaimę siunčiamos žinutės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet įsivaizduokime štai tokią situaciją: internetas, televizija, radijas, mobilieji telefonai neveikia arba informacija, kuri perduodama šiomis komuniakcijos priemonėmis, negalima pasitikėti.

REKLAMA

Kas tada? Sakote, taip negali būti? Bet juk ne vienas dar prisimena, o kiti tikrai girdėjo, kad 1991-siais tiek televizija, tiek radijas buvo užgrobti, ir reikėjo šiek tiek laiko, kol į tautą prabilo alternatyviais kanalais transliuojamas nepriklausomos Lietuvos balsas.

Interneto ir mobiliųjų telefonų laikai tada dar nebuvo išaušę, bet dabar mes jau žinome, kad programišiai galima įsilaužti praktiškai beveik į bet kurią svetainę ir paskelbti iškreiptą informaciją, o įspėjimai apie padidėjusį oro užterštumą sms žinutėmis pernai spalį pasiekė toli gražu ne kiekvieną...

REKLAMA
REKLAMA

A. Anušauskas: į naują telefoną ir aš pranešimų negaunu

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) šį trečiadienį vėl planuoja tikrinti, kaip veikia Gyventojų perspėjimo apie pavojų sistema: kauks sirenos, o į mobiliuosius telefonus skries sms žinutės.

Kiek žmonių žinutes gaus šį kartą? Tiek pat, kiek pernai spalį, nors nuo praėjusių metų rudens, kai Vilnių užklojus smogui, jos pasiekė tik nedidelę dalį gyventojų, ir aukščiausiu lygiu buvo svarstoma, ką daryti, kad pranešimai pasiektų visus adresatus, o gyventojams nereikėtų „burti“ savo mobiliaisiais telefonais bandant juos nustatyti, ar daugiau? PAGD atstovai tikina, kad padėtis jau keičiasi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O kaip mus ketinama informuoti apie, tarkime, cheminio užterštumo ar kitą rimtą grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, jei mobilieji telefonai apskritai neveiks? Taip ir gyvensime palaimingoje nežinioje? „Žinau, kad po to, kai pernai rudenį nemažai gyventojų negavo žinučių, tai tvarkoma, bet kada bus baigta, nežinau. PAGD turi galimybę sms žinutėmis informuoti gyventojus, bet dar ne viskas padaryta, kad mobiliųjų telefonų programinė įranga būtų sutvarkyta taip, jog jie iš karto priimtų žinutes, – redakcijai sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Artūras Anušauskas. – Aš ir pats buvau nustatęs telefoną, gaudavau žinutes, bet kai įsigijau naują telefono aparatą – negaunu“.

REKLAMA

Jei kas nors pamiršo, priminsime, kad Seimo NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas, praėjusių metų rudenį išgirdęs, kad žinutės, turinčios perspėti gyventojus, nuskriejo „į orą“, reagavo vienareikšmiškai: „Labai negerai. Ji (sistema) turi veikti. Ir susidarius ekstremaliajai padėčiai – kilus gaisrui, potvyniui, cheminei avarijai – gyventojams turi apie ją pranešti“. A. Paulauskas tąkart pridūrė, kad nustatyti mobiuliuosius telefonus kai kada būna gana sudėtinga, todėl komitetas yra įpareigojęs PAGD bendradarbiauti su mobiliojo ryšio operatoriais ir siekti, kad šią paslaugą naujuose mobiliuosiuose telefonuose aktyvintų pardavėjas.

REKLAMA

Jei sutriks šiuolaikiniai ryšiai – bus kaip po Sausio 13-os?

Pasak A. Anušausko, sirenos – kraštutinis variantas, nes jomis neperduosi informacijos nei kur rinktis, nei į kokį rūsį bėgti, o žinutės, jei tik nebus sutrikdytas ryšys ir užtikrinta, kad jos be vargo pasiektų visus gyventojus, gali būti pakankamai išsamios ir informatyvios. Bet gali susiklostyti ir tokia padėtis, jog sms žinučių siųsti nebus galima.

„Jei ryšys veiks ir bus iišspręstos techninės problemos, galima sms žinutėmis perduoti gyventojams visą reikiamą informaciją, tačiau jei susiklosčius ekstremaliai situacijai mobiliojo ryšio opetatoriai netektų dalies techninės įrangos, pavyzdžiui, nugriuvus stulpams, tose vietose šio ryšio jie negalėtų užtikrinti“, – pripažįsta A. Anušauskas. Anot jo, tokiu atveju norint informuoti gyventojus, gali tekti „ieškoti tokių pačių būdų, kaip prieš 25-erius metus, po Sausio 13-os“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, pasak A. Anušausko, kariškiai teigia, kad jie pajėgūs užtikrinti itin svarbios informacijos teikimą. „Kariškiai turi alternatyvą – per radiją informacija gali būti perduodama tam tikrais dažniais. Nežinau, kokios jų galimybės, gal turi kokias nors aparatines, iš kurių perduotų signalą, bet iš esmės perduoti signalą šiais laikais nėra sudėtinga. O žmonės turi radijo aparatus ir žinodami dažnį signalą priimtų. Toks informavimo būdas dažnai naudojamas konfliktų zonose. Pavyzdžiui, kai buvo konfliktas Irake, buvo įkurta radijo stotis „Laisvasis Irakas“, ir per ją informuodavo gyventojus“, – mintimis dalijasi A. Anušauskas.

REKLAMA

Jis nemano, kad staiga vienu metu nustotų veikti visos ryšio priemonės. „Nebent Lietuva būtų atjungta nuo elektros energijos, bet net išvedus iš rikiuotės dalį mūsų tinklų, lokaliai energija mes galime apsirūpinti – Lietuvos pajėgumai yra pakankami aprūpinti buitinius vartotojus. Be to, yra neliečiamos atsargos, kurias sudaro vyriausybė. Yra gelbėjimo įranga, technika, generatoriai“, – redakcijai sakė Seimo NSGK narys A. Anušauskas.

„Bet net ir tokiu atveju, jei dėl diversijų, įsilaužimų, trukdžių, užgrobtų objektų ar tiesiog dėl to, kad nebūtų elektros, įprastos priemonės neveiktų, Lietuvos gyventojai be informacijos neliktų“, – tikina PAGD specialistai.

Ir tikrai ne signalinio laužo dūmai praneštų apie gyventojams kilusį pavojų, tikina jie. Apie tai, kokios priemonės būtų pasitelktos, skaitykite rytoj.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų