Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo minus 27. Palyginti su liepos mėn., jis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Toks žemas vartotojų pasitikėjimas paskutinį kartą užfiksuotas 2001 m. pabaigoje.
Palyginti su liepos mėn., daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius metus.
Rugpjūčio mėn. 19 procentų gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 30 – kad pablogėjo, o 51 procentas gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (liepos mėn. – atitinkamai 19, 34 ir 47 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 16 procentų gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 34 – pablogėjimo (liepos mėn. – atitinkamai 14 ir 35 proc.). 46 procentai apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 13 procentų apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 59 procentai – kad pablogėjo, o 26 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (liepos mėn. – atitinkamai 13, 63, 23 proc.). Šalies ekonominės padėties prognozės, palyginti su liepos mėn., buvo šiek tiek optimistiškesnės. Rugpjūčio mėn. 11 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerė808s, 51 procentas prognozavo pablogėjimą, 32 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (liepos mėn. – atitinkamai 9, 55 ir 31 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime nesiskyrė. Palyginti su liepos mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, kaime – 4. Rodiklio sumažėjimą tiek mieste, tiek kaime lėmė pesimistiškos bedarbių skaičiaus prognozės. Tačiau miesto gyventojai, palyginti su liepos mėn., šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties, o kaimo gyventojai – savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 32 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus, gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis padidėjo nuo 9 iki 52 procentų. Didelę įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 13 iki 51 procento. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
