„Nacionalinės imunoprofilaktikos programos įgyvendinimas yra tęstinis valstybės įsipareigojimas, kuris apima vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą valstybės lėšomis bei kitas su skiepijimu susijusias veiklas, tokias kaip naujų vakcinų įtraukimas į skiepijimo programas, tarptautinių organizacijų nustatytų tikslų įgyvendinimas ir kt. Tokias programas įgyvendina daugelis pasaulio valstybių, ir Lietuva nėra išimtis. Nacionalinės imunoprofilaktikos programos tikslas – užtikrinti kolektyvinį imunitetą visuomenei ir individualią apsaugą kiekvienam asmeniui nuo užkrečiamųjų ligų, kurios neatspariam organizmui gali būti labai pavojingos ir net mirtinos“, – teigia SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Nuogąstauja dėl skiepijimo apimčių
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) standartus, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, kurioms yra sukurti skiepai.
Tačiau nuo 2010 iki 2022 m. Lietuvoje buvo stebimas žymus visų pozicijų skiepijimo aprėpčių mažėjimas. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis Nacionalinės imunoprofilaktikos programos prioritetas šiuo metu – užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, didinant vakcinacijos aprėptis.
2010–2022 m. dvejų metų vaikų skiepijimo aprėptys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito sumažėjo nuo 96,1 proc. iki 86,5 proc., o tarp septynerių metų vaikų per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį registruoti trys raudonukės atvejai: vienas asmuo susirgo 2018 m., kiti susirgimo atvejai fiksuoti 2022 ir 2023 m.
2024 m. – net du nauji nemokami skiepai
Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programos įgyvendinimui įtakos turėjo 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija. Nepaisant to, programos tikslai ir uždaviniai buvo pasiekti, įtrauktos naujos ar pakoreguotos jau numatytos vakcinų indikacijos, tokios kaip:
- nuo 2023 m. sausio 11 d. papildytas sąrašas asmenų, kurie gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos – be apribojimų pasiskiepyti gali visi rizikos grupei priklausantys gyventojai, kurie serga bronchine astma ar cukriniu diabetu, o nuo 2023 m. gegužės 25 d. – visi 75 m. amžiaus ir vyresni žmonės;
- nuo 2023 m. vasario 1 d. valstybės lėšomis nuo žmogaus papilomos viruso sukeltos infekcijos pradėta skiepyti devynvalente vakcina bei vakcinacija užtikrinama abiem lytims – berniukams ir mergaitėms nuo 11 metų;
- priimti sprendimai dėl 50–55 m. amžiaus gyventojų skiepijimo valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.;
- išplėstos gripo rizikos grupės, numatant 2–7 m. amžiaus vaikų skiepijimą valstybės lėšomis nuo 2024 / 2025 m. gripo sezono.
Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2024–2028 metų programą, planuojama didinti skiepijimo aprėptis, svarstyti naujų vakcinų įtraukimą į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vertinti naujas rizikos grupes, kurios galėtų būti skiepijamos valstybės lėšomis, tobulinti skiepijimo aprėpčių stebėseną, įgyvendinti nepageidaujamų reakcijų į skiepus priežiūrą bei nuolat teikti informaciją gyventojams apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus, ir kt. Detaliau susipažinti su programa galima čia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
