Kitų metų biudžetą, kuris turėtų padėti šaliai įveikti finansų krizę ir ekonomikos nuosmukį, Seimas turėtų priimti kitą pirmadienį.

Balsavimas dėl jo numatytas gruodžio 22 dieną: už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 14, o susilaikė 16 parlamentarai.

2009 metų biudžeto projektas ir beveik 60 jį lydinčių įstatymų pataisų Seimui pateikta antradienį – parlamentarai ketina posėdžiauti iki vėlyvo vakaro. Projekto svarstymas laikomas antruoju, todėl daugiau biudžeto projekto Seimas nebesvarstys, o balsuos dėl jo priėmimo.

Kitais metais valstybės biudžeto pajamos (su Europos Sąjungos lėšomis) bus 25,448 mlrd. litų, o asignavimai sieks 26,944 mlrd. litų ir bus 371,3 mln. litų didesni nei šiemet.

Valstybės biudžeto deficitas 2009-aisiais bus 1,497 mlrd. litų.

2009 metų valdžios sektoriaus deficitas numatomas 2,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 2,4 mlrd. litų. Kitų metų BVP turėtų siekti 114,758 mlrd. litų.

Projekte numatoma, kad kitąmet į nacionalinį biudžetą kartu su Europos Sąjungos lėšomis įplauks 29,707 mlrd. litų, arba 1 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet.

Finansų ministras Algirdas Šemeta tvirtino, kad kitų metų biudžetas buvo sudaromas siekiant stabilizuoti šalies finansus, kad ateityje būtų lengviau įsivesti eurą ir kad „valstybės finansai neišbalansuotų šio siekio“.

REKLAMA

„Siekiame, kad lito stabilumas būtų užtikrintas ir litas, ir valiutų valdybos modelis, ir mūsų valiutos kursas išliktų toks, koks yra dabar, tol, kol bus Lietuvoje įvestas euras“, – atsakydamas į parlamentarų klausimus kalbėjo A. Šemeta.

Jis aiškino, kad Lietuva savo ekonomikos augimą finansavo skolindamasi užsienyje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas gąsdino, kad nepriėmus biudžeto, kitais metais valstybė nebeturėtų lėšų verslui grąžinti pridėtinės vertės mokestį – apie 1,5 mlrd. litų.

„Iš užsienio paskolų investavome, teikėme vartojimo paskolas – gyventojai pirko būstus, tai yra daugiausia investicijų buvo daroma į tas sritis, kurios negamina eksportuoti skirtos produkcijos, todėl einamosios sąskaitos balansas yra katastrofiškai blogas“, – kalbėjo A. Šemeta.

Pasak jo, per artimiausius keletą mėnesių neturės galimybių pasiskolinti nei valstybė, nei privatus sektorius.

„Tai reiškia, kad privalome subalansuoti valstybės finansus, tam, kad valstybės poreikis skolintis sumažėtų ir išlaisvintume lėšas, kurias galėtų pasiskolinti privatus sektorius“, – tvirtino A. Šemeta.

Jis tvirtino, kad nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui kiti metai nepalankūs, todėl tokį mokestį ketinama įvesti vėliau:

„Esant tokiai nekilnojamojo turto rinkos krizei mokesčio įvedimas netikslingas“.

Pasak ministro, iš tokio mokesčio nebūtų surenkama tiek pajamų, kiek jų reikia savivaldybių biudžetams: „Jeigu mokesčiu apmokestinsime ir nedidelės vertės turtą, paliesime jautriausius visuomenės sluoksnius“.

A. Šemetos teigimu, kitais metais mokytojų algas ketinama didinti 10 proc., tam numatyta daugiau nei 800 mln. litų.

Vyriausybė 13,8 mln. litų numatė tenkinti Seimo narių prašymus. Lėšų numatyta ir Kauno arenai statyti.

Dėl biudžeto projekto pasisakė ir labiausiai jį kritikavo tik opozicinių frakcijų atstovai, kalbėjo tik pora valdančiųjų frakcijų narių.

Socialdemokratų frakcijos narys Jonas Jagminas piktinosi, kad kitais metais palyginti su 2008 -aisiais numatyti 200 mln. litų mažesni asignavimai kaimui.

REKLAMA

„Darbiečiai“ Kęstutis Daukšys tvirtino suskaičiavęs, kad valstybinėms įstaigoms turtui įsigyti numatyta 600 mln. litų, o Dangutė Mikutienė piktinosi, kad užsienio reikalų ministerijos remontui numatyta virš 20 mln. litų, tuo tarpu sveikatos įstaigoms trūksta lėšų įsigyti prietaisams, padedantiems nustatyti ankstyvas vėžio stadijas.

A. Šemeta aiškino, kad daugiausia lėšų skirta valstybinėms institucijoms kitais metais įdiegti tobulesnes informacines technologijas, kurti naujas duomenų bazes.

Pasak jo, daugiausia – po 100 tūkst. litų – turtui įsigyti skirta ministerijoms, kitoms institucijoms mažiau – po 20-50 tūkst. litų

Ministras taip pat aiškino, kad į užsienio reikalų ministerijos pastatus jau per daug investuota, kad būtų galima statybas įšaldyti, nes jas tęsti vėliau kainuotų daugiau.

Siekiant kuo daugiau surinkti pajamų į biudžetą, nuo kitų metų nuo 18 iki 19 proc. didinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), nuo 15 iki 20 proc. – pelno mokestis ir nuo 24 iki 21 proc. mažinamas gyventojų pajamų mokestis.

Be to, atsisakoma PVM lengvatų, kai kurių gyventojų pajamų mokesčio lengvatų, pavyzdžiui, nebebus galima susigrąžinti dalies gyventojų pajamų mokesčio už įsigytą naują kompiuterį ir naujų būsto paskolų palūkanas. Už iki šiol paimtas paskolas būstui bus leidžiama susigrąžinti mokestį, bet tik už vieną paskolą.

5 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokestis kompensuojamiems vaistams ir šilumai dar galios, bet pirma lengvata bus taikoma iki liepos, o kita – iki rugsėjo.

Iš pridėtinės vertės mokesčio lengvatos panaikinimo biudžetas gaus papildomai 470 mln. litų.

Papildomų pajamų į biudžetą ketinama surinkti iš naujo lengvojo automobilio naudotojo mokesčio (150 litų), kurį mokėtų Lietuvoje veikiančios įmonės už kiekvieną turimą automobilį.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų