Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilniaus kolegijos pirmo kurso organizacijų vadybos studentas Karolis gyvena bendrabutyje. Už vietą dviviečiame kambaryje per mėnesį jis moka 85 eurus.
„Pradžioje, kai atėjau, buvo šokas, nes girdėjau gandų, kad čia daug kas išsikraustė, praėjusiais metais niekas net negyveno. Bet dabar, 2 mėnesius čia pagyvenęs, pripratau. (...) Negražu čia, bet aš nesu išrankus, blogiausias dalykas man yra tai, kad čia šalta. Man gana šalta, galėtų labiau šildyti“, – pasakojo pirmo kurso studentas Karolis.
Kambarių kampuose – pelėsis
Vaikinas neslėpė, kad čia gyvena, nes pigu, tačiau sutiktų mokėti šiek tiek daugiau, jei būtų šilčiau, o kambarys – mažiau nusidėvėjęs.
Panašios būklės kambarių, skirtų studentams, sostinėje yra ir daugiau.
Aplankius vieną iš sostinės bendrabučių, matyti kambarys, kurį studentai vadina geros būklės, tačiau kampe puikuojasi pelėsis. Trūkumų kambariuose ilgai ieškoti nereikia – pasidairius jie iš karto krenta į akis. Tokių bendrabučių galima rasti ne tik sostinėje, bet ir Kaune.
„Bendros erdvės – nieko gero. Kartais net į dušą nesinori eiti, nes ir pelėsis, ir kvapas nekoks“, – sakė trečio kurso studentė Jovita.
Studentų tėvai į prastesnės būklės bendrabučius dažnai investuoja savo pinigus ir taip sutvarko bent gyvenamuosius kambarius.
„Dabar tvarko kitą bendrabutį, o po to žada dar vieną statyti, tai mes nesame prioritetas“, – pasakojo Jovita.
„Reikėtų remonto, būtų smagu į naujesnį vaizdą žiūrėti. Aš paprastas žmogus iš kaimo esu, tai man nemaišo. (...) Iš pradžių mokėjau 77 eurus, bet po to pakėlė kainą iki 108 eurų. Šiek tiek galvoju, prie ko čia mums – suprantu, renovuotiems bendrabučiams pakelti kainas, bet pas mus nieko nekeitė“, – dalijosi trečio kurso studentas Erikas.
Studentai dalijasi sukrečiančias vaizdais
Studentai internete dalijasi nuotraukomis, kuriose įamžina antakius kilstelėti verčiančius radinius.
„Bendrabučiai Lietuvoje yra labai įvairūs: turime bendrabučius, renovuotus šiemet ar praėjusiais metais, ir jų kainos siekia daugiau nei 300 eurų. Ta kaina yra tokia, tarsi nuomotumeisi būstą didmiestyje. (...) O kai kurie bendrabučiai yra tokios prastos būklės – galbūt jų kaina ir žymiai mažesnė, bet tai nereiškia, kad jie gali būti su pelėsiu, subyrėjusiomis sienomis, be durų, nukarusiais tapetais, visi sulaužyti, visiškai sovietiniai, dar nerenovuoti. Tokių bendrabučių yra pilna visuose miestuose“, – tikino Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja.
Studentai nori, kad valdžia sugrąžintų finansavimą bendrabučiams remontuoti. Anksčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skirdavo pinigų aukštosioms mokykloms ir taip joms padėdavo tvarkyti nusidėvėjusią infrastruktūrą.
„Konkurso būdu paraiškas teikdavo aukštosios mokyklos ir joms skirdavo lėšų, bet tas fondas būdavo kelių milijonų, kai tuo metu Lietuvos bendrabučiams renovuoti reikėjo daugiau nei 20 milijonų. Tai būdavo labai kosmetiniai remontai – kelių kambarių, kelių aukštų. Tai buvo tik dalis, ką valdžia skirdavo iš valstybės lėšų, o visos kitos renovacijos daromos tik iš aukštųjų mokyklų lėšų. Nei universitetai, nei kolegijos nėra pajėgios tiek investuoti į bendrabučius, kad galėtų renovuoti juos visus“, – sakė I. Vengrovskaja.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pasak Lietuvos studentų sąjungos, turi simbolinį fondą, tačiau jis jau skirtas ne tik bendrabučiams. Studentai norėtų, kad valdžia skirtų deramą dėmesį gyvenamosioms patalpoms ir jose būtų galima jaustis oriai.
„Norisi tvarumo, norisi investavimo – kad būtų investicijos ir iš aukštųjų mokyklų, ir iš Vyriausybės tam, kad bendrabučius tvarkytume. Nes šiandien, reikia pripažinti, su bendrabučiais gyvename praeitame tūkstantmetyje, ne šiame“, – sakė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos generalinis sekretorius Mantas Simanavičius.
„Visos aukštosios mokyklos turėtų ir galėtų skirti daugiau lėšų. (...) Reikėtų bendro rektorių, kolegijų direktorių ir ministerijos bendradarbiavimo sprendžiant, kaip galime dabar investuoti, kiek galime skirti lėšų“, – kalbėjo I. Vengrovskaja.
Bendrabučio renovacijoms trūksta lėšų
Universitetų ir kolegijų atstovai aiškina, kad bendrabučių renovavimas ir remontavimas jiems yra labai didelė našta. Kaip ir studentai, aukštosios mokyklos pasigenda Vyriausybės pagalbos.
„Visa bendrabučio renovacija kainuoja apie 2 mln. Kiek anksčiau Vyriausybė duodavo lėšų, tai būdavo apie 200 tūkst. – tai yra vieno aukšto, duok Dieve, sutvarkymas ir iš esmės problemų nesprendžia“, – sakė M. Simanavičius.
„Situacija tikrai gerėja. Visi universitetai investuoja į tai. Gerėja, bet natūralu, kad visi norime greitesnio, kokybiškesnio pokyčio ir šuolio. (...) Dabar pinigai iš valstybės nėra skiriami, nors Vyriausybės programoje yra numatytas įsipareigojimas, kad Vyriausybė prisidės“, – sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aiškino, kad šiuo metu esą kuriama speciali priemonė bendrabučiams remontuoti, tačiau konkrečių pažadų valdžia dalyti vengia.
„Anksčiau buvo valstybės investicijų programa, kurios dabar nėra. (...) Žinoma, valstybės prisidėjimas tikrai paskatintų turėti dar geresnes sąlygas, bet šiandien yra tokia situacija, kokią turime. Kiek valstybė gali prisidėti, kiek ji prisidės – dabar rengiame pažangos priemonę, matysime, koks bus finansavimas ir ar jis bus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Pasak aukštųjų mokyklų, adekvatus prisidėjimas iš Vyriausybės turėtų siekti dešimtis milijonų eurų per metus.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.


