Nesutaria, kiek kitąmet didinti minimumą: darbuotojų ir darbdavių pasiūlymai skiriasi dešimtimis eurų

Panašu, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės. Tačiau nesutariama, kiek ji turėtų didėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti iki 638 eurų, o profesinių sąjungų konfederacija – 663 eurų. Ekonomistai šiuo klausimu taip pat nesutaria.

(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Trečiadienį Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, bus svarstomas MMA kėlimo klausimas. Socialinės ir apsaugos ir darbo viceministrė siūlo ją didinti nuo dabartinių 607 eurų iki 638 eurų.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad kitais metais pakelti MMA galima iki 663 eurų ir tai padaryti leidžia vis gerėjanti Lietuvos ekonominė padėtis.

„Juk dar vasarą Lietuvos ekonomistai, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas teigė, kad nepaisant koronaviruso Lietuvos ekonomikos rodikliai yra labai geri. Situacija netgi geresnė negu buvo prognozuota.

Tačiau kiekvienais metais darbdaviai MMA kelti nenori. Atrodo, kad ekonominė Lietuvos padėtis nėra tas faktorius, kuriuo jie remiasi. Tiek ekonomikos pakilimas, tiek nuosmukis darbdavių nuomonės nepakeičia“, – pastebi pirmininkė.

Tačiau, anot jos, būtent šiuo metu darbdaviai turėtų solidarizuotis su darbuotojais.

Inga Ruginienė

„Karantino periodu darbuotojai stengėsi įsiklausyti į darbdavius. Jie buvo solidarūs, lojalūs ir supratingi. Didžioji dalis darbuotojų atsisakė nemažos dalies pajamų, nes išėjo į prastovas. Jie stengėsi daryti viską, kad įmonės išsilaikytų ir nebankrutuotų.

REKLAMA

Tad dabar darbdaviams metas atsigręžti į darbuotojus. Juk MMA pragyvenimui neužtenka, ja galima patenkinti tik būtiniausius poreikius. Iš tiesų net tas didinimas iki 663 eurų, kurį mes siūlome, yra per mažas“, – sako I. Ruginienė.

Verslininkai siūlo palaukti

 

Verslo konfederacijos prezidentas, trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis sako, kad prieš nusprendžiant, kiek reikia kelti MMA, reikia sulaukti Lietuvos banko statistinių duomenų, kiek kilo vidutinis darbo užmokestis.

Andrius Romanovskis

„O vidutinis atlyginimas jeigu ir keitėsi, tai tikrai nedaug. Diskusijos dėl 5 ar 10 proc. kilimo, manau, yra per daug optimistiškos. Be to, reikia nepamiršti ir koronaviruso pandemijos. Tie verslo sektoriai, kurie jos metu nukentėjo labiausiai, sunkiai galėjo ir galės kelti algas“, – teigia verslininkų atstovas.

Taip pat, anot jo, algų kėlimo klausimas turėtų būti ne politinis, o ekonominis. Todėl visiškai nesvarbu, kada apie jį yra diskutuojama – prieš ar po rikimų.

„Tačiau kuo trumpesnis bus laikotarpis tarp sprendimo ir jo priėmimo, tuo mažiau verslininkai turės laiko jam pasiruošti. Todėl pokyčiai turėtų būti įgyvendinami ne nuo sausio 1 d., bet vėliau.

Seniau šis sprendimas būdavo įgyvendinamas nuo sausio 1 d., tačiau verslas turėdavo pusmetį jam pasiruošti. O dabartinė situacija kitokia. Nežinia, kas laukia po 2 savaičių, tad ką galime kalbėti apie pusmečio laikotarpį“, – aiškina A. Romanovskis.

Ekonomistai įžvelgia politikavimą

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nesutarimų dėl MMA dydžio kyla, nes nesivadovaujama principais, dėl kurių buvo susitarta prieš keletą metų.

REKLAMA

Nerijus Mačiulis

„MMA turėtų būtų siejama su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Tai reiškia, kad MMA turi didėti tiek, kiek didėja ir vidutinis darbo užmokestis. Tad Socialinės ir darbo ministerijos siūlymas tuo ir yra pagrįstas. Jis atitinka realias ekonomines tendencijas, t. y. siūloma padidinti MMA 5 proc. Tiek, kiek maždaug didėja ir vidutinis darbo užmokestis.

O Profesinių sąjungų konfederacija nesilaiko principo, kurio ir reikalavo, t. y. MMA sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Konfederacija užmiršta atsižvelgti į bendras makroekonomines tendencijas, nes darbo užmokesčio augimas šiuo metu yra sulėtėjęs. Tad manau, kad visos teisingos MMA didinimo prielaidos yra Socialinės ir darbo ministerijos siūlymo pusėje“, – komentuoja ekonomistas.

Pasak jo, reikėtų mažiau politikuoti atitrūkstant nuo sutartų MMA nustatymo principų.

Kito banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad dar anksti kalbėti, kiek MMA galėtų didėti.

„Reikėtų palaukti, kol situacija nusistovės pasaulinėje ekonomikoje. Vis dar nemažai klaustukų kyla dėl antrosios koronaviruso bangos. MMA algos kėlimo klausimą būtų galima spręsti po rinkimų, tada šis klausimas būtų mažiau ir politizuotas.

Gali būti, kad per daug bus apsižiota didinti MMA, tad vėliau gali tekti apetitą sumažinti. Todėl geriau iš karto nesukelti žmonėms per didelių lūkesčių, kad netektų jų nuvilti“, – sako ekonomistas.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Fotodiena/Viltė Domkutė

Tačiau, kad būtina didinti MMA, Ž. Mauricas neabejoja.

„Tai padės į darbo rinką įtraukti daugiau žmonių. Pajamų skirtumas tarp dirbančio ir nedirbančio žmogaus turi būti pakankamai didelis, kad šie būtų motyvuoti įsilieti į darbo rinką. Be to, MMA didinimas galėtų sumažinti ir emigraciją, kuri ims didėti kitais metais, atsivėrus sienoms ir darbo rinkoms vakarų šalyse.

REKLAMA

Tačiau galbūt reikėtų didinti ne atlyginimą, kuris nurodomas „ant popieriaus“, o tą kurį darbuotojas gauna „į rankas“. Juk buvo padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir būtų tikslinga dar jį šiek tiek padidinti. Tokiu atveju darbo užmokestis „į rankas“ augs daugiau negu „ant popieriaus“, – siūlo ekonomistas.

Portalas tv3.lt primena, kad birželį Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui iki 400 eurų didinti NPD už pajamas, gautas per visus 2020 m. Dėl to dalis gyventojų nuo metų vidurio gauna kiek didesnį atlyginimą į rankas arba kitąmet deklaravę šių metų pajamas galės susigrąžinti daugiau gyventojų pajamų mokesčio permokos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Dėl šių pataisų uždirbantys minimalią 607 eurų algą „ant popieriaus“ kas bendrai per metus gaus 120 eurų daugiau.

Pagal Darbo kodeksą MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be kita ko, nuo šio dydžio priklauso ir fiksuoto dydžio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

„Sodros“ duomenimis, iki 607 eurų uždirba apie 125 tūkst. šalies darbuotojų.


Rašyti komentarą...
T
Taigi...
2020-09-22 09:55:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ot, tai rado problemą- pasiūlymai skiriasi dešimtimis eurų:)))) Problema būtų, jei pasiūlymai skirtųsi šimtais eurų!
Atsakyti
-1

H
Hmm
2020-09-22 07:56:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas is to minimumo jei darbdaviai pradejo moketi valandini ur gaunasi snipstas.
Atsakyti
0

K
Kroksul
2020-09-22 09:28:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
pajamos eina kazkur
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų