Neįgyvendinti Lenkų rinkimų akcijos rinkimų pažadai: nusigręžė nuo tautinių mažumų

Tautinių mažumų gynėjai Seime – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – į 2016 m. parlamento rinkimus ėjo su glėbiu pažadų pasirūpinti labiausiai nuskriaustais. Tačiau politikoje, kaip pastebi politologai, neveikia principas „tam davė, tam davė“, todėl dalis „lenkų“ frakcijos pažadų taip ir liko popieriuje. Partija gali tvirtinti, kad neįgyvendintus pažadus pildys po 2020 m. rinkimų, tačiau dalis klausimų, pavyzdžiui, asmenvardžių rašyba, jau dešimtmečius liūdnai velkasi iš paskos ir sulaukia dėmesio tik prieš rinkimus.

Rita Tamašunienė. Valdemaras Tomaševskis. Jaroslavas Narkevičius (tv3.lt fotomontažas)

2016 m. rinkimų programoje LLRA-KŠS pagrindiniu prioritetu išsikėlė šeimą. Partija pažymėjo, kad šeimos gerovės užtikrinimas „sprendžia demografijos, emigracijos, socialinės atskirties, visuomenės problemas ir valstybės ateities galimybes“.

Tiesa, partiją valdančiąją koaliciją oficialiai papildė tik 2019 m. liepą, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei LLRA-KŠS pasirašė naują susitarimą ir performavo Vyriausybę. Iki tol frakcija dažnai palaikydavo valdančiųjų siūlymus balsuodami Seimo plenariniuose posėdžiuose.

REKLAMA

Portalas tv3.lt dar kartą perskaitė partijos programą ir siūlo prisiminti dalį LLRA-KŠS taip ir neįgyvendintų tikslų. Partijos neįgyvendintus rinkimų pažadus taip pat įvertina partijos nariai ir politologai.

Pagalba šeimoms

Partija žadėjo, kad vadinamieji vaiko pinigai per mėnesį sieks 120 eurų. Nuo 2020 m. vaiko pinigai siekia dvigubai mažiau – 60 eurų.

Taip pat žadėta, kad 120 eurų kasmėnesinė išmoka būtų mokama už pirmąjį šeimos vaiką, jei vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 eurai. O gimus antrajam ir kitiems vaikams siūlyta pajamų dydžio apribojimo netaikyti ir mokėti po 120 eurų už kiekvieną vaiką kas mėnesį.

Žadėtos įstatymo pataisos, numatančios, kad moterims už kiekvieną pagimdytą vaiką vieneriais metais būtų paankstintas pensinis amžius.

Programoje numatytas ir siūlymas valstybei įdiegti auklių įdarbinimo programą, paliekant darbo rinkoje vyresnio amžiaus moteris.

Taip pat iškeltas pažadas Pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktų krepšeliui mažinti iki 5 proc. Vėliau Seime įregistruotas pasiūlymas, kad 5 proc. PVM būtų taikomas būtiniausioms maisto prekėms. Vis dėlto šiuo metu PVM prekėms siekia 21 proc.

Valdemaras Tomaševskis ir Rita Tamašunienė

Tautinių mažumų klausimai

Taip pat LLRA-KŠS programoje teigė, kad „būtina šiandien priimti sprendimus dėl tautinių mažumų“.

Vis dėlto dešimtmečius trunkanti diskusija dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose lotyniškomis raidėmis iki šiol nėra išspręsta. Dar 2017 metų birželį Vyriausybė sutiko, kad lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose pavardės galėtų būti rašomos su lotyniškomis raidėmis W, X ir Q. 

Galutinį sprendimą dėl Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto turi priimti Seimas, tačiau projektas įstrigo. 

Kiek anksčiau LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok portalui tv3.lt teigė, kad frakcija palaiko iniciatyvą leisti asmenvardžius rašyti lotyniškomis raidėmis, tačiau tam nėra politinės valios.

Paklausta, kodėl įstatymo projektas tebėra įstrigęs Seime nuo 2017 metų, Seimo narė siūlo teirautis iniciatorių ir sako, kad „gal buvo dar svarbesnių reikalų“.

„Tiesiog iškart buvo pasakyta, kad nėra politinės valios, bet tai buvo turbūt dar anoje kadencijoje“, – svarstė V. Kravčionok.

Mokesčiai ir darbo užmokestis

Taip pat savo programoje LLRA-KŠS žadėjo siekti „mokesčių solidarumo principo – turtingesnis moka daugiau (1 euro mokestis gaunantiems MMA). Vis dėlto šiuo metu minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai tebemoka 20 proc. GPM, 6,98 proc. PSD, socialinio draudimo įmokas.

Programoje pasisakyta už „solidarumo mokesčius toms verslo struktūroms, kurios mūsų šalyje uždirba daugiausiai, bet jų indėlis į biudžetą yra labai mažas“. 

Programoje žadėta minimalaus atlyginimo dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu taip, kad MMA nebūtų mažesnis nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje.

Taip pat žadėta papildomai apmokestinti prekybos tinklus. Dar praėjusių metų spalį Seime valdantieji registravo Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą. Juo siūlyta 1 proc. mokesčio tarifu apmokestinti 2 mln. eurų viršijančias pardavėjų pajamas, gautas už vartotojams parduotas prekes. 

2019 m. pabaigoje Seime po pateikimo buvo pritarta įstatymo projektui, tačiau vėliau jo svarstymas buvo sustabdytas. Klausimas tebėra įstrigęs Seime.

Partija programoje siūlė atsisakyti ir netaikyti įmokų į „Sodrą“ „lubų“. Šiuo metu „Sodros“ „lubos“ – 84 VDU. 

Lenkų rinkimų akcija dirbtų su visais, išskyrus konservatorius

Seimo darbas ir savivalda

Kaip ir LVŽS, LLRA-KŠS savo programoje žadėjo siekti, kad Seimo narių skaičius būtų mažinamas nuo 141 iki 101.

2019 m. rengtas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 laikomas neįvykusiu, nes balsavo per mažas skaičius Lietuvos piliečių.

Taip pat LLRA-KŠS rinkimų programoje siūlė kandidatams į Seimą įvesti žinių ir ankstesnės patirties politikoje cenzą. Siūlyta, kad Seimo nariais galėtų tapti piliečiai, „turintys tam tikrą  patirtį arba žinias apie valstybės valdymą“. Taip pat kandidatai į Seimą turėtų būti bent kartą išrinkti į savivaldybių tarybas arba bent dukart dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Partija siūlė įvesti dviejų lygmenų savivaldą šalyje. LLRA-KŠS teigimu, savivaldos rinkimuose renkamas per mažas tarybų narių skaičius.

„Savivaldos išplėtimas, išrinktųjų į tarybas skaičiaus padidinimas gali būti pasiektas įvedant seniūnijose, kurių Lietuvoje yra 550, antrąjį savivaldos lygį“, – programoje siūlė partija.

Žadėta mažinti ministerijų skaičių, sujungiant, pavyzdžiui, Ūkio ir Energetikos ministerijas. Kaip ir 2016 metais, taip ir dabar, Lietuvoje tebeveikia 14 ministerijų.

Pažadai, pažadai...

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad LLRA-KŠS savo rinkimų programose dažnai iškelia tuos pačius klausimus – asmenvardžių rašybą, mokesčių progresyvumą, – tačiau jie taip ir lieka neišspręsti. Sprendimų neatsiranda net partijai būnant valdžioje.

„Kad šita partija turi tendenciją turėti labai platų pažadų spektrą, kuris nukreiptas būtent į pinigų dalinimą ir kuo platesnę socialinę politiką, tai akivaizdu“, – tv3.lt kalbėjo R. Urbonaitė.

Politologė pastebi, kad, nors ir skelbiasi atstovaujantys tautinėms mažumoms, jų klausimus LLRA-KŠS sprendžia nebent per asfaltą – tiesdami kelius Vilniaus rajone. R. Urbonaitė svarsto, kad ilgus metus neišsprendžiamą asmenvardžių rašybos klausimą „lenkai“ tarsi vis nukelia kaip pažadą kitiems rinkimams.

„Atrodo, kad dabar būnant valdančiojoje daugumoje tautinių mažumų klausimai yra visai nejudinami, nors jie yra aktualūs. Tai aš manau, kad tą turime paradoksą, kad vis dėlto Lenkų rinkimų akcijos noras atstovauti tautinėms mažumoms yra labai iškreiptas arba suprantamas labai keistai. 

Jie tarsi visa tai pasilieka, kad dar būtų dėl ko kovoti ir pasiskųsti. Natūralu, kad šį kartą turėtų jų rinkėjai paklausti, o ką jūs padarėte būdami vadžioje būtent šiuo aspektu. Nes mes politinėje darbotvarkėje to negirdime“, – sakė R. Urbonaitė.

Rima Urbonaitė

Nušvilpė iš kaimynų

R. Urbonaitė taip pat pastebi, kad dalį savo rinkimų programos LLRA-KŠS „pasiskolino“ iš Lenkijos partijų.

„PVM mažinimas ir kitkas yra vadinamoji socioekonominė politika, kairės politika. Labai daug kas yra paimta iš Lenkijos. Jie darė copy paste, kopijavo. Dėl to juokavau, kad vienu momentu Seime buvo suorganizuota akcija „jamam“ lenkiškai politinei produkcijai“, – ironizavo politologė.

Vis dėlto pasiūlymai, susiję su mokesčiais ar išmokomis, anot R. Urbonaitės, partijų programose dažnai nustelbia skaičiavimus, iš kokių lėšų bus žarstomi pinigai. Arba dar blogiau – programose idėjų, kaip sukaupti daugiau lėšų į biudžetą, visai nėra.

„Visada yra tokie pasiūlymai, kad išmokas didinti, mokesčius mažinti, bet ko niekada šitose programose nerasite, tai apskaičiavimo, kiek tai valstybei kainuoja. Prekybos centrų apmokestinimas, ką jie bandė įvesti, gal pagelbėtų, bet tai nebūtų ta suma, kurios reikia. 

Įsivaizduokite, jeigu mes PVM mažiname, tai yra vienas pagrindinių šaltinių, iš ko ateina biudžeto pinigai. Tai PVM mažinimas būtų labai rimtas iššūkis ir labai rimta problema“, – akcentavo R. Urbonaitė.

Galiausiai partijos pasiūlymą Seimo rinkimuose taikyti žinių ar patirties cenzą R. Urbonaitė vadina visišku populizmu.

„Žinių cenzas kai kuriems gali patikti, bet mes puikiai suprantame, kad demokratinėje valstybėje rinkimų taisyklės yra visiškai kitokios. Jeigu mes taikysime profesionalumo cenzą, klausimas, kaip tai bus daroma, kas visa tai organizuos ir kas nustatinės, kokios to žinios turi būti. Tai visiškas populizmas ir nesusipratimas“, – sakė politologė.

Tomaševskis: dalį darbų įgyvendinome

Portalas tv3.lt LLRA-KŠS pirmininko Valdemaro Tomaševskio paprašė įvertinti, kuriuos 2016 m, išsikeltus rinkimų pažadus partijai pavyko įgyvendinti, o kurie buvo pamiršti.

„2012 metais nepavyko įgyvendinti planų dėl vaiko pinigų, o dabar – pavyko. Jie jau yra padidinti. Žiūrint į kaimynines valstybes, tai mūsų tikslas, kad už kiekvieną vaiką būtų mokama po 120 eurų“, – tv3.lt kalbėjo V. Tomaševskis.

Valdemaras Tomaševskis

Taip pat jis primena, kad Seimas įtvirtino, jog vyresni nei 75 metų amžiaus senjorai bus nemokamai aprūpinami kompensuojamais vaistais. Pavyko sukurti ir žadėtą šeimos kortelę. Vis dėlto, ne visos partijos iniciatyvos išvydo dienos šviesą.

„Buvo atmestas Liustracijos įstatymas po svarstymo. Deja, buvo toks pasipriešinimas. Buvusių (slaptų KGB – aut. past.) bendradarbių duomenys įslaptinti. Kam mes juos turime įslaptinti dar 75 metus? Ko mes bijome? Bet mes siūlome grįžti prie šios iniciatyvos. Taip pat siūlysime komercinių bankų apmokestinimo įstatymus“, – vardijo V. Tomaševskis. 

REKLAMA

Anot partijos pirmininko, partijos frakcija Seime vėl siūlyti keisti Gyvybės apsaugos įstatymą, apribojant nėštumo nutraukimą.

„Gyvybė prasideda nuo jos pradėjimo ir reikia ją saugoti. Dabar iki 12 savaitės galima nutraukti nėštumą arba žudyti negimusį vaiką savo noru. Mes siūlysime tai keisti, būtų išskirtiniai atvejai, jei tai buvo nusikalstama veika, kaip išžaginimas, arba gresia pavojus moters gyvybei, o kitais atvejais nutraukti nėštumo nebūtų galima. Tai normali praktika ir kitose valstybėse kaip Portugalija, Lenkija, Airija“, – sakė V. Tomaševskis.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.


Rašyti komentarą...
S
Straipsnio autorei
2020-07-08 06:55:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoje nėra jokių tautinių mažumų, o yra tik tautinės bendrijos (ž. LR Konstituciją). Gal nereikėtų klaidinti skaitytojų?!
Atsakyti
-2

E
Expery
2020-07-08 09:07:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pars rasiau magistrini darba Varsuvos Universitete ir analizavau sios partijos veikla ir idejas. Prieejau prie isvados, kad iki 2024m LLRA partija nesurinks per rinkimus net 3%, del savo kvailai vedamos politikos. Pirmiausia jaunimas nepalaiko, tokios ideologijos kuria prastumineja Ponas Tomasevskis ir kompanija. Kitas argumentas partijoje labai daug neissilavinusiu ir atvirai pasakysiu kvailu zmoniu, kurie negali reprezentuoti tautiniu mazumu. Trecia, tuo pat metu statyti viska ant tautiniu mazumu klausimu ir pamirsti pacius lietuvius ir ju teises yra prazutinga. Jeigu istikruju taip stipriai kovotu, seniai butu tai igyvendinta, taciau paciai partijai to nereikia, nes nebus pagrindo ir programos sekantiems rinkimams, todel yra imituojamas tik darbas. Isvada paprasta: Partijai reik jaunu, nauju atstovu kurie mastytu labiau globaliai, o tokius kaip Narkevic ar Tomasevski siusti pailseti.
Atsakyti
-5

V
Viktorui
2020-07-08 17:08:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mažuma Lietuvoje yra viena - LGBT. Tu, Viktorai, priklausai šitai mažumai?
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (36)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų