REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šimtai tūkstančių okupacijos metais mirusių, nužudytų, įkalintų  tautiečių. Minint Gedulo ir vilties dieną, visą parą skaitomi tremtinių vardai ir jų likimai, o norinčių prisidėti – eilės. Tiesa, šįkart ir virtualios. Prie akcijos jungiasi ir po pasaulį išsibarstę lietuviai.

Šimtai tūkstančių okupacijos metais mirusių, nužudytų, įkalintų  tautiečių. Minint Gedulo ir vilties dieną, visą parą skaitomi tremtinių vardai ir jų likimai, o norinčių prisidėti – eilės. Tiesa, šįkart ir virtualios. Prie akcijos jungiasi ir po pasaulį išsibarstę lietuviai.

REKLAMA

Rimtis, susikaupimas ir malda Vilniaus arkikatedroje. Sekmadienio rytą aukojamos mišios, žuvusiems tremtyje nuo okupantų rankos, kovojant už tėvynę. Šią Gedulo ir vilties dieną minimos 79-osios sovietų vykdytų masinių trėmimų pradžios metinės.

Po mišių Sibiro šaltį ir kančias išgyvenę tautiečiai, jų artimieji, taip pat ir valdžios atstovai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda patraukė prie Seimo, į Nepriklausomybės aikštę. Po tylos minutės, skambant himnui, į padangę keliama trispalvė.

Vien 1941 metų birželio 14-ąją ir artimiausiomis dienomis okupantai į Sibirą gyvuliniais vagonais išvežė, taip pat ir Lietuvoje įkalino, nužudė apie 23 tūkstančius šalies gyventojų. O iš viso iki 1953-ųjų ištremta 130 tūkstančių, įkalinta dar 156 tūkstančiai tautiečių. Tad nenuostabu, kad su sovietų brutalumu vienaip ar kitaip susidūrė bene kiekviena šeima Lietuvoje. Tuo galima įsitikinti ir šios dienos renginiuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Jauna buvau, nesupratau tada, bet mano dėdė Steponas Sipavičius buvo ištremtas visai nekaltai. Tiesiog nėjo į rusų armiją ir atsidūrė Dudinkoje, Užpoliarėje. Jam buvo baisiai didžiulės kančios.“ 

REKLAMA

„Buvo išvežtas su visa šeima. Šeimos kaltė, kad buvo stambūs ūkininkai. Motina buvo mokytoja, buvo Šaulių sąjungos narė. Kai kurie iš jų grįžo, bet labai didelė dalis Trakimų pasiliko Sibire.“ 

„Aš pats buvau Vorkutos ypatingo rėžimo lageriuose. Šešis metus.“

Su Lietuvos kariais priešakyje minia nuo Seimo Gedimino prospektu pajuda link buvusių KGB rūmų. Čia, Aukų gatvėje, prie paminklo tremtiniams pasisako ir šalies prezidentas.

„Neatsitiktinai, kalbėdami apie Birželio 14-ąją, minime du žodžius: gedulą ir viltį. Tremtinių ir jų artimųjų patirtis ne tik teikė skausmą, bet ir skatino nepasiduoti. Istorinės skriaudos atminimas grindė kelią nepriklausomos valstybės atkūrimui“, – teigė prezidentas G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

Šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus prasideda jau penktus metus organizuojama akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Jos metu žmonės skaito tremtinių ir politinių kalinių vardus bei jų likimus. Iš viso bus ištarta net 40 tūkstančių vardų, tad be sustojimo skaitovai juos vardins iki pat rytojaus ryto. Na, o pirmieji juos taria prezidentas ir pirmoji ponia.

Prie iniciatyvos prisideda ne tik Lietuvoje gyvenantys tautiečiai. Nuotoliniu būdu tremtinių pavardes internetu, tiesiogiai skaito ir žmonės, išsibarstę po visą pasaulį.

Muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis sako, kad Gedulo ir vilties diena paliečia ne tik vyresnius žmones, kuriems ir patiems teko patirti tremties kančias. O jaunimas apie tamsų šalies istorijos laikotarpį sužino ne tik mokykloje, bet ir iš savo senelių, giminių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Galima sakyti, kad kas kelinta Lietuvos šeima buvo paliesta okupacijos, pirmųjų trėmimų. Iki to suimta daugybė inteligentų, kariškių“, – kalbėjo muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos pagerbiamos ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo. Būtent iš čia 1940–1941 metais į tremtį buvo vežami pirmieji lietuviai, lenkai ir kitų tautybių žmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų