Prieš 79 metus vaiskią birželio dieną tūkstančiai lietuvių prievarta paliko savo namus, daugelis jų atgal niekada nesugrįžo. 1941 metų birželio 14-18 dienos tremtys beveik 18 tūkst. žmonių pasmerkė kančioms, o mėnuo įgavo „juodojo birželio“ pavadinimą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė pasakoja, kad pirmieji tremtiniai atsidūrė itin toli nuo namų, gyvenimus kurti jiems teko pražūtingose Lenos upės žiotyse, ar kitose, gyvenimui visiškai nepritaikytose vietose. O ir pabėgti trėmimų metu ar „išsibraukti“ iš sąrašų nebuvo lengva, sėkmė šypsojosi vos keletui.

Birutė Burauskaitė/Justino Auškelio nuotr. (nuotr. Fotodiena.lt)

Birutė Burauskaitė/Justino Auškelio nuotr. (nuotr. Fotodiena.lt)

Jūsų centro iniciatyva pradėjo veikti internetinis puslapis www.lietuviaisibire.lt, kur talpinami ištremtųjų ir įkalintųjų lageriuose vardai ir likimai. Ar žmonės domisi tremtinių likimais? Rašo Jums laiškus? Ar ši istorijos dalis vis dar tokia pat aktuali, kaip anksčiau?

Pirmosiomis dienomis itin domėjosi, o vėliau dėmesys pamažu ėmė slopti. Tiesa, svetainės lankomumas padidėjo dvigubai, žmonėms tikrai įdomu, ypatingai jaunimui. Gauname daug laiškų. Medžiaga, pavardės nėra naujos, tai jau spausdinta mūsų leidžiamose knygose, bet plačiau prieinamas, internetinis sąrašų variantas – papildytas, todėl ir susilaukėme nemenko susidomėjimo. 

REKLAMA

Ten yra įdėtas sutrumpintas išrašas iš duomenų bazės, kuri sukurta leidžiant mūsų knygas. Tiesa, čia nėra visos duomenų bazės, knygose informacijos yra daugiau. Taigi, jei žmogus susidomėjo, teks jam ir knygas atsiversti, mes tai labai skatintume. Paslėpta mintis tokia ir buvo, kad vartytų knygas žmonės, nes jos yra visose bibliotekose, ten tikrai daug informacijos, ji plačiau išdėstyta nei galima rasti internete. 

Gauname nemažai laiškų, tiesa, pačių gyvųjų tremtinių jau liko nedaug. Daugiausia mums rašo giminaičiai, ypatingai aktyvūs – tremtinių anūkai. Kontaktas ir grįžtamasis ryšys labai svarbus, mes atsakinėjame į kiekvieną laišką.

Rašo norėdami sužinoti daugiau informacijos arba papildyti tą informaciją, kurią mes jau turime. Ypatingai nori papildyti tų žmonių, kurie pas mus pažymėti, kaip „nežinomo likimo“ tremtiniai, biografijas. Rašo artimieji, norėdami pasakyti, kad, tarkime, vieni ar kiti žmonės grįžo. Tai svarbi informacija, nes iki šiol mes tiksliai negalime pasakyti, kiek iš tremties grįžo, o kiek liko ten. 

Taip pat būna nemažai painiavos dėl vardų ir pavardžių, kai kuriuose dokumentuose rašomos skirtingos pavardės, kartais rašome po du variantus vardų ir pavardžių, nes, tarkime, rašant rusiškai, neretai būdavo iškraipomos pavardės, pakeičiama viena ar kita raidė. Tai giminaičiai pastebėję neatitikimus mums parašo, patikslina, arba kažko paklausia. Tai vertinga informacija, kurią renkame po kruopelytę. 

Kaip anuometė okupacinė valdžia sudarinėjo tremtinių sąrašus? Kas ir kur sprendė, kurie žmonės važiuos į Sibirą, o kurie – ne?

REKLAMA

Maskvoje buvo išleisti dokumentai, tikslūs nurodymai, kaip reikia organizuoti trėmimus. O sąrašai buvo sudaromi pagal tai, kokie jie buvo rasti Lietuvoje. Lietuvos gyventojų sąrašai keičiantis valdžioms tiesiog nebuvo sunaikinti, liko šaulių, kariškių, skautų organizacijoms priklausiusių žmonių sąrašai. 

Valsčiai turėjo savo sąrašus, kariškiai savo. Šių sąrašų pagrindu ir buvo formuojami tremtinių sąrašai. Per kaimus ir sodybas surašinėdami žmonių sovietai nėjo.

Birutė Burauskaitė/ Justino Auškelio nuotr.

Buvo žiūrima į inventorines knygas, tikrinama, kiek žmogus turi žemės, ar dirbo samdomą darbą, buvo valdininkas. 1941 metais žmonės nė nenutuokė, kad gali būti pavojinga tai, jog esi šaulys, valdininkas ar kokios kitos tautinės organizacijos narys. Okupacinė valdžia sąrašus sudarinėjo skrupulingai, juos tvirtino ministrų taryba, jie visi yra išlikę. Tai vadinosi tremtinų, nulemtų tremčiai žmonių sąrašai. 

Sąrašai buvo pradėti daryti vos prasidėjus okupacijai 1940 metais. Tuomet jau buvo patyliukais suiminėjami žmonės ir kaltinami nebūtais dalykais taikant Sovietų Rusijos įstatymus, kurie Lietuvoje dar tuomet neveikė. Tremčiai buvo sudaromi sąrašai ištisoms šeimoms, šeimos galva buvo apkaltinama trukdymų revoliuciniam judėjimui, darbu buržuazinei valdžiai. 

Skaitant tuos dokumentus labai matosi Sovietų Sąjungos požiūris į Baltijos šalis. Jos buvo traktuojamos, kaip laikinai prarastos teritorijos. Sovietams nepasisekė 1918 metais čia įsitvirtinti ir viskas, kas vyko po to, buvo vertinama kaip kaltinamoji medžiaga čia gyvenusiems žmonėms.

REKLAMA

Tarkime, jei žmogus dirbo valstybės tarnyboje, jie, pasak sovietų, darbavosi buržuazinės santvarkos labui. Šiandien šie kaltinimai, ypatingai 1941 metų, skamba itin paradoksaliai. 

Kaip buvo „skirstomos“ tremties vietos? Kodėl tremtiniai atsidurdavo ten, kur iki tol žmonės tiesiog negyveno?

Stalino požiūris buvo, kad tremiamos tautos turi išnykti. Maskvos nurodymas buvo tremti žmones kuo giliau į Rusiją. Lietuvoje esantys sovietiniai valdininkai tam, kur bus tremiami žmonės, negalėjo daryti jokios įtakos. Visi sprendimai buvo priimami Kremliuje, ten planuota, kur keliaus žmonės, kokios naudos iš jų tikimasi arba atvirkščiai, kam jie pasmerkiami. 

Pirmieji tremtiniai tremtin iškeliavo karo metais. Vyrai atsidūrė lageriuose arba gamyklose, o moterys, vaikai ir seneliai, tarkime, buvo nuplukdyti į Lenos upės deltą, vietą, kur niekada niekas negyveno, nes gyvenimo sąlygos čia buvo itin atšiaurios. 

Žmonės vos atvykę buvo išlaipinti dykvietėje, kur pirmiausia privalėjo suręsti gyvenamuosius būstus savo sargams ir budeliams, o tik tada pasirūpinti savimi. Pirmąją žiemą lietuviai ten gyveno iš samanų suraustose žieminėse, masiškai mirė. Tvirtesnieji privalėjo gaudyti žuvį lediniame Lenos vandenyje, turėdami tik primityvius įrankius ir iki pusės stovėdami šaltame vandenyje. 

Sotūs prižiūrėtojai tuo pačiu metu juos saugojo, akylai stebėjo, kad niekas nepavogtų žuvies, už tai grėsė sušaudymas.

Ten kentėjo ne tik lietuviai, bet ir Leningrado apylinkių vokiečiai, elnių augintojai jakutai. Šie žmonės taip pat masiškai mirė. Tremtinių niekas netausojo, niekas nesibodėjo jų mirtimis.

REKLAMA

Žmonių srautas į atšiaurias vietas buvo toks didelis, kad mirtys sovietams nerūpėjo. Yra išlikę nemažai dokumentų, kuriuose rašoma, kaip valdininkai rašo ir reikalauja daugiau kalinių, nes reikia daryti darbus, o buvusieji jau išmirė. Sunkius darbus šachtose dirbo vyrai, paaugliukai su moterimis ir senukais kirto mišką. Jei nepadarydavo „normos“, gaudavo ne 400 gramų duonos, bet tik 200 gramų. 

Lenos žiotys buvo pati baisiausia tremties vieta. 1948 metais dar žmonės vežti į Igarką, ten taip pat buvo klaikios gyvenimo sąlygos. Visgi nebuvo pirminės dykynės, bent kažkas ten buvo ir prieš tai.

Visos tremties vietos iki pat 1953 metų kėlė riziką gyvybei, visur buvo sunkios gyvenimo, darbo sąlygos. O žvelgiant į dokumentus, matyti, kad vietinė valdžia privalėjo paruošti būstus atvykstantiems tremtiniams, bet to beveik niekada nebūdavo padaroma. 

Tremtis (wikipedia.org nuotr.)

Sovietų Sąjunga ir jos pramonė būtų turėjusi daug daugiau naudos iš tremtinių darbo, jei būtų kreipusi šiek tiek dėmesio į žmones, jų poreikius. Stigo elementaraus žmoniškumo. 

Ar buvo galima išsipirkti, išsibraukti iš tremties sąrašų? Ar žmonės bėgdavo iš tremties vietų?

Dingti iš sąrašų buvo galima, jei prie jų sudarymo ar tvirtinimo „prieidavo“ giminaičiai, draugai. Bet tai buvo menki nutikimai, buvo ir taip, kad tuos sąrašus dar kartą tvirtindavo ir „sugraibydavo“ pasprukusius.

Tiesa, veždavo ir ne pagal sąrašus, pasitaikydavo, kad tiesiog eina per miestelį kariai ir NKVD, renka visus. Arba surinkimo metu 10 šeimų paima pagal sąrašus, o vėliau pasigeria, todėl meta sąrašus lauk ir griebia visus po ranka pasitaikiusius. 

REKLAMA

Vėliau rašydavo iš tremties vietų, kad žmonių yra, o štai tremties bylų – ne. Taip paaiškėdavo, kad žmonės ten atsidūrė net be savo dirbtinos „bylos“. 

Trėmimo metu žmonės taip pat mėgindavo bėgti, bet dažniausiai tai baigdavosi tragiškai. Tuomet namus tiesiog apsupdavo ir suimdavo visus. Trėmimo datos buvo labai slepiamos. Net tie, kurie vykdydavo trėmimus nežinojo, kada tiksliai jie vyks.

Tiesa, 1948 metų trėmimai nebuvo tokie slapti, žmonės buvo perspėti, o dalis jų pabėgo. Kitur nutiko taip, kad slapstėsi tėvai, bet vaikai liko namuose. Tai buvo suimti ir ištremti vaikai. Tėvams teko patiems iš paskos vaikų prašytis į tremtį. 

O pabėgimai iš tremties vietų buvo kasdienybė, vos baigėsi karas žmonės ėmė sprukti. Keliaudavo į namus įvairiausiais būdais, nes dokumentų neturėjo, o traukinio bilieto be dokumentų nusipirkti nebuvo įmanoma. O ir šiaip traukinių stotys buvo padidinto saugumo zona, ten nuolat zujo kareiviai, saugumo tarnybų agentai, milicija. 

Net grįžus į Lietuva nebuvo lengva, tekdavo slapstytis, mėtyti pėdas. Grįžusieji legaliai, po to, kai jau buvo paleidžiami tremtiniai, taip pat persekioti, jiems neleista apsistoti Lietuvoje. Todėl daugelis apsigyveno Latvijoje, Kaliningrado srityje. 

Ar žmonės šiandien vis dar domisi tremtimis? Kaip tai vertina jaunoji karta?

Įdomu tai, kad tremtimis, praeitimi labiausiai domisi trečioji tremtinių karta, anūkai. Tai įdomus fenomenas, kuris pastebimas visame pasaulyje. Tarkime, Holokaustu taip pat labiausiai domisi anūkai, o ne vaikai. Matyt, antrai kartai tai dar skaudu, o gal tiesiog ilgą laiką buvo norima pamiršti, slėpti tam tikrus faktus. O štai anūkai, proanūkiai, nori žinoti savo šaknis. 

REKLAMA

Tremtis (wikipedia.org nuotr.)

Tremtinių vaikai dalies istorijos nori tiesiog nežinoti, nes ilgą laiką jie buvo diskriminuoti už savo tėvų praeitį, todėl net dabar dalis jų ją priima jautriai. O štai anūkai yra smalsūs, jiems svarbi giminės praeitis, jie dažnai kreipiasi su įvairiais klausimais, pastabomis. 

Pas mus itin stinga tyrinėjimų apie tremtinių gyvenimą grįžus, jų socialinę, psichologinę būtį. Turime daug faktografinės medžiagos, kas ir kaip buvo, bet mažoka to, kaip žmonės gyveno, išgyveno, jautėsi. Kaip jiems sekėsi sugrįžus, kokius skaudulius parsivežė. 

2020-06-14 11:43:06
Stai apie ka reikia kurti filmus ir rodyti visam pasauliui ka reiske ,ka zmones iskentejo ,yra keletas filmu ,bet jie neatspindi tikroves viskas supaprastinta ,aktoriai turi praeiti ta pati kelia ,kuri praejo sie zmones tik tada bus tikroviska ,bet tai nelengva . Turi suprasti jaunoji karta komunizmo kurimo pasekmes
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
xxL 2020-06-17 14:10:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Stalinas yra nusikaltėlis kuris darė tą patį ką Hitleris, vežė niekuo dėtus okupuotų teritorijų gyventojus į koncentracijos stovyklas.   ATSAKYTI
Grigorij 2020-06-17 11:44:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Taip pirmieji "profilaktiniai" tremimai buvo itin kontraversiski, zmogiskumo atzvilgiu daugelio atveju neteisingi. Buvo tremiami tie, kas dar nesuspejo nusikalsti Tarybu valdzisi. BET tai diktavo neisvengiamo Hitlerio agresijos per Baltijos salis gelzbetonine karo logika. Buvo pagrindo manyti, kad ne darbininkai ir valstieciai, o valdininkai, stambus zemes savininkai, kiti turciai, burzuazinio rezimo remejai, per karo pradzia smogs Raudonajai Armijai i nugara. Ir "baltaraisciu" "sukilimas" 1000% tai pateisino. Reikia pripazinti, kad su nedidelio masto "profilaktiniais" tremimais buvo tempiama iki pat karo pradzios. Ir, ivertinus tai, kaip is pradziu buvo triuskinama TSRS, lesu, maisto islaikyti tuos istremtus labai truko. Gi veliau buvo tremiami dazniausia "miskiniu" remejai. Tai cia kontraversiskumo nebuvo. Jokia valdzia tokiu dalyku netoleruotu. Uztai su maistu jiems buvo nepalyginamai geriau.

Reikia ivertinti ir tai, kad nemazai istremtu po amnestijos savo noru liko gyventi Rusijoje. Reiskia, buvo labai sunku, bet ne viskas taip beviltiskai blogai.
   ATSAKYTI
xxL 2020-06-17 14:11:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Norėtum kad tavo vaikus (jei tokių vata gali turėti) ir tave profilaktiškai į ežero dugną? Tai būtų kontraversiška, bet ruskių niekas neabejotų kad esi ruskių rėmėjas.   ATSAKYTI
Jone 2020-06-14 15:15:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
-9
Ko ponia tyli, kad gavo laiska is Beverli Hilso, uz istorijos klastojima ir faktu iskraipyma?   ATSAKYTI
vytautas 2020-06-14 22:51:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Ar čia klastojimas? Nu niera žodžiu!!!   ATSAKYTI
vytautui 2020-06-17 14:14:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Klausk jankiu, kodel jie atsiunte toki laiska, kad lietuviai klastoja istorija.   ATSAKYTI
xxL.Jone 2020-06-17 14:14:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Vatnike Jone, užsiimi šmeižtu. Arba pateik faktus kad nebuvo Ribentropo-Molotovo pakto ir kad Lietuvos gyventojai nebuvo masiškai tremiami arba kreipsiuosi į atitinkamas tarnybas dėl Lietuvos tremtinių šmeižto ir okupacijos neigimo. Turi vieną valandą paneigti šį šmeižtą.    ATSAKYTI
xxl xui 2020-06-17 14:22:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pakvipo KGBistu. Kvapas puikiai pazistamas. Matosi geras marksismo-leninizmo mokytojo pasekejas.   ATSAKYTI
skeptikas 2020-06-14 14:49:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Nebukim naivus,toks poziuris ir dabar vyrauja tarp daugumos Rusijos Dumos nariu.
   ATSAKYTI
Rimas 2020-06-14 13:27:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Dabar zmones patis save istreme    ATSAKYTI
xxL 2020-06-17 14:15:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Gaila kad tu Lietuvoje likai. Gal važiuok savanoriu į ruskyną kur nors į GULAG viešbutį?   ATSAKYTI
Jonas/Šliauka 2020-06-14 12:23:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Kaip gražiai parašyta, bet deja, sovietinių klastočių ir dabar yra.   ATSAKYTI
[email protected] 2020-06-14 11:43:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
Stai apie ka reikia kurti filmus ir rodyti visam pasauliui ka reiske ,ka zmones iskentejo ,yra keletas filmu ,bet jie neatspindi tikroves viskas supaprastinta ,aktoriai turi praeiti ta pati kelia ,kuri praejo sie zmones tik tada bus tikroviska ,bet tai nelengva . Turi suprasti jaunoji karta komunizmo kurimo pasekmes    ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Seimo posėdis  (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau išsidalino vienmandates apygardas tarp savo kandidatų Seimo rinkimuose. Premjeras Saulius Skvernelis – Vilniaus Pilaitės-Karoliniškių ...
Ginekologas (nuotr. 123rf.com)
Medikai su nerimu konstatuoja toliau blogėjančią tautiečių, ypač jaunų vyrų, lytinę sveikatą. Jų teigimu, lytiniu keliu plintančių infekcijų banga laukia ne tik dėl karantino ...
Gaisras įmonėje „Kėdainių grūdai“ (nuotr. „Kėdainių mugė“)
Naktį iš penktadienio į šeštadienį ugniagesiai malšino siaubingą gaisrą Kėdainiuose. „Kėdainių grūdų“ teritorijoje atvira liepsna degė milžiniškas pastatas, kuriame laikoma ...
Ūkininkai skaičiuoja 90 procentų derliaus praradimo: viskas dėl liūčių (nuotr. stop kadras)
Liūtys išguldė ūkininkų pasėlius – kai kurie skaičiuoja praradę net 90 procentų derliaus. Kenčia ir daržovių augintojai. Ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad nuostoliai – dešimtys ...
Žvejai į Šešupę suleido 2000 upėtakių: žvejoti gali visi, bet su viena sąlyga (nuotr. stop kadras)
Versline žuvininkyste vidaus vandenyse užsiimančias įmones siekiama įpareigoti griežčiau apskaityti laimikį – žvejyboje turėti naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą. Šiais GPS ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų