Skandalinga situacija dėl odontologų – tik pusė teikia duomenis apie finansus, pinigus naudoja kelionėms

Tik pusė privačių odontologijos įmonių viešai teikiančios finansines ataskaitas, o dėl neapskaitomų pajamų galima nesurenkamų mokesčių žala per metus siektų 35 milijonų eurų. Negana to, dalies įmonių lėšos yra naudojamos privatiems tikslams. Tokius teiginius Seimo sveikatos reikalų komitete išgirdę jo nariai konstatavo, kad situacija yra skandalinga. Tiesa, nors sutinka, kad skaidrumo sektoriuje stinga, odontologų atstovai tvirtina, kad didesnį viešumą garantuotų gana paprastas sprendimas. 

Odontologo kabinetas (nuotr. stop kadras)

Pristatytas 2019 metų lapkričio mėnesį iš viešai prieinamų duomenų atliktas odontologijos rinkos tyrimas atskleidė nerimą keliančių dalykų.

Išanalizavus 915 privačių odontologijos įmonių teikiamų finansinių ataskaitų paaiškėjo, kad pagal konkrečius požymius vertinant šešėlio riziką 19 proc. įmonių priskirta žemam jos lygiui, 26 proc. – vidutinei, 55 proc. – didelei. 

Dar daugiau nei 1000 įmonių apskritai neteikiančios finansinės atskaitomybės, tad teigiama, kad jas irgi būtų galima priskirti aukštai šešėlio rizikai.

REKLAMA

Sulaukdavo pacientų skundų

„Vartotojų ir pacientų teises ginančios organizacijos bent jau kokius dvejus metus kalbėjo tarpusavyje, kad yra gaunama pakankamai daug skundų iš pacientų ir odontologijos paslaugų vartotojų, kad yra suteikiamos paslaugos, bet neišduodami kasos čekiai. 

Todėl atsiradus problemoms dėl paslaugų kokybės sudėtinga ginčytis su paslaugos teikėjais. Tokių skundų pakankamai daug ir daug kontaktuota su valdžios institucijomis prašant atkreipti dėmesį į problemos mastą“, – kalbėjo tyrimą pristatęs vartotojų ir pacientų teises ginančios organizacijos atstovas Mindaugas Radišauskas.

Pas odontologą

Tyrimo duomenimis, 83 proc. tirtų uždarųjų akcinių bendrovių (UAB), kurios sudaro pusę įmonių, teikia finansines ataskaitas, iš mažųjų bendrijų – tik 50 proc., o individualių įmonių tik 1 proc.

Šešėlio rizikos lygis odontologijos rinkoje vertintas keliais požymiais. Pirmiausia – atlyginimų dydis: rizika auga, jei jie buvo mažesni nei rinkos vidurkis ir yra mažo dydžio vertinant pagal metines pajamas.

Taip pat rizika auga, jei įmonė generuoja mažesnes pajamas per darbuotojus nei optimalus rinkos vidurkis, neapskaitomos išlaidos, jei įmonė generuoja žymiai mažesnę pelno maržą nei įprasta rinkoje. 

Nesumokami mokesčiai siektų 35 milijonus

„Apibendrinant matoma, kad koncentracija odontologijos rinkoje yra labai žema, kas labai keista, nes konsolidacijos procesai visuose verslo sektoriuose vyksta nuolat.

Čiagi vidutinis įmonės amžius siekia 15 metų, dominuoja mažos įmonės, pelnai pagal statistiką labai maži. Kaip minėta, daugiau nei pusė neteikia jokios finansinės atskaitomybės apie savo veiklą“, – kalbėjo VšĮ „Saugok save“ atstovas.

Jo teigimu, keistoka ir tai, kad didžioji dauguma mažų įmonių moka tik 300–400 eurų mėnesinį atlyginimą.

Vos pradėjus dirbti odontologams – rikiuojasi dantų skausmo išvarginti žmonės

„Tuo metu viešajame sektoriuje, kuris dažnai linksniuojamas kaip nepakankamai finansuojamas, mokama du su puse karto daugiau, tai klausimas, kaip tada išgyvena odontologai? Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad daugiau nei pusė įmonių deklaruoja labai mažas pajamas arba neuždirba jokio pelno“, – sakė M. Radišauskas.

Reziumuodamas jis teigė, kad dėl to bendra per metus nesurenkamų mokesčių žala galėtų sekti 35 mln. eurų.

„Pagal šitą statistinį modelį paskaičiuota, kad yra negaunama apie 1,5 mln. pelno mokesčio, apie 10 mln. PVM ir apie 24 mln. su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių. Iš viso galima žala yra iki 35 mln. eurų“, – sakė jis.

Įmonės lėšas naudoja privatiems tikslams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patvirtino, kad vokeliai ir pajamų neapskaitymo rizika odontologijos sektoriuje egzistuoja visose savivaldybėse, nepriklausomai, kokio išsivystymo lygio ji yra.

„Esame nusiteikę ne susidoroti su odontologais, tačiau siekiame, kad tai būtų skaidrus, aukštos mokestinės moralės sektorius.

Dėl to yra pradėtas nuostolingą veiklą vykdančių įmonių vertinimas, išsiųsti raginimai atsižvelgti į pastabas. Nereaguojančius tikrai kviesime pokalbio ir pradėsime stebėsenos veiksmus“, – dėstė VMI vadovė Edita Janušienė.

Odontologines paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 3 darbuotojai, vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklius pristačiusi VMI atstovė kalbėjo, kad sumokamų mokesčių suma didėja, tačiau ir darbuotojų skaičius augo.

„2016 m. sumokėta 11 milijonų, pernai metais – beveik 25 mln. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad sektorius plečiasi – nuo 9 iki 12 tūkst. darbuotojų, be to, pernai pradėtas skaičiuoti ir GPM. Pirmąjį šių metų ketvirtį, nepaisant koronaviruso pandemijos, suma taip pat didėjo lyginant su pernai.

Edita Janušienė

E. Janušienė kartu pasidalino nerimą keliančiais duomenimis.

„Tai dar nėra plataus masto atlikti veiksmai, žiūrėjome 14 įmonių, mokesčių mokėtojų. Bet pastebėjome tokius negerus dalykus kaip privačių interesų tenkinimas įmonės lėšomis.

Lengvieji automobiliai naudojami vadovo ir kitų šeimos narių, į sąnaudas yra įtraukiami ir vaikiški rūbai, kitos prekės, avalynė, poilsio paslaugos, grubiai tariant, tai būtų parduotuvių čekiai.

Ji pridūrė, kad taip pat yra nedeklaruotos gautos pajamos, neapskaitomas darbo užmokestis.

„Esame nustatę ir tokį atvejį, kai neteisingai teikiamos deklaracijas tam, kad atidėtų GPM mokėjimą beveik metams ir tai buvo nei daug, nei mažai – 16 tūkst. eurų GPM mokesčio nedidelėje odontologų įmonėje“, – sakė VMI vadovė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba odontologijos sektorių taip pat išskiria kaip vieną rizikingiausių. Aštuoniuose iš dešimties atliktų tokių įmonių patikrinimų nustatomi pažeidimai.

Odontologų atstovai problemos nesikarto

Odontologų atstovai neslepia, kad problema dėl skaidrumo yra, tačiau abejoja, kad finansinės ataskaitos būtų neviešinamos tyčia.

„Problema ne ta, kad nėra teikiama, o nėra viešai prieinama. Ir tai yra susiję su juridinių asmenų registro nuostatais. Individualios įmonės neprivalo pateikti pilno finansinio rinkinio, jie gali pateikti tik aiškinamąjį raštą, kuris yra vienas iš vidinių dokumentų, kuris viešai nematomas“, – sakė Odontologų rūmų atstovas Andrej Rudanov.

Jo teigimu, sprendimas būtų paprastas – atitinkamas pavedimas Vyriausybei, kad būtų pakeistos juridinių asmenų nuostatų tam tikros sąlygos.

Dėl to, kad būtų keičiama įmonių veiklos forma, sutiko ir komitete dalyvavę Seimo nariai. VMI atstovė gi pabrėžė, kad nėra nė vienos tokios veiklos formos, kuri leistų įmonei neapskaityti visų pajamų.


Rašyti komentarą...
t
tata
2020-06-10 07:25:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
padarykite, kad ligoniu kasos kompensuotu dali odontologiniu paslaugu vertes, uz privaciose gautas paslaugas ir visos pajamos bus kaip ant delno, visi pacientai prasys dokumento sumokeje pinigus, jei nors 30 proc. to bus kompensuojama -biudzetas atgaus tuos 30 proc, per sumoketus odontologu mokescius.
Atsakyti
-7

T
T
2020-06-10 07:03:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kratyti juos reikia taip kad ir nubausti. Kad kiti žinotų
Atsakyti
-5

L
LIDL
2020-06-10 08:12:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
o kiek seimo, vyriausybes priimti neteisingi sprendimai atnesa zalos Lietuvai?
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (30)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų