Atėjus vasarai, daugelis tautiečių traukia prie vandens telkinių. Specialistai įspėja būti atsargiems, o kovoje su skendimais žada pasitelkti ir koronaviruso pandemijos metu naudotas priemones.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad nors prasideda vasara ir dauguma trauks prie vandens telkinių, prie jų laukia ne tik malonumai, bet tyko ir pavojai.

K. Tiesnesytė atkreipė ir vaikų, ir suaugusių dėmesį, kad prie vandens telkinių reikia elgtis atsakingai, įvertinti, koks vandens telkinio dugnas, vengti nereikalingų šokinėjimų į vandenį, suaugę neturėtų palikti vaikų vienų prie vandens.

„Kelių metų skaudi statistika rodo, kad turime apie tai kalbėti, priminti tiek suaugusiems, tiek vaikams“, – kalbėjo K. Tiesnesytė.

Siekiant išvengti skenduolių, Vyriausybė jau 10 metų vykdo projektą, kuriame šalies antrokai mokomi plaukti. Tam, be abejonės, reikalinga tinkama infrastruktūra. Viceministrės teigimu, baseinus šiuo metu turi tik pusė savivaldybių, tačiau skaičius kinta.

REKLAMA

„Didžiosios baseinų statybos prasidėjo ir vyksta būtent pastarąjį dešimtmetį. Neabejotinai jų tik daugės, šiemet atsidaro dar 3 nauji baseinai“, – kalbėjo K. Tiesnesytė.

Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis praėjusiais metais nuskendusių žmonių statistiką lygino su nuo koronaviruso mirusių asmenų skaičiumi. Nuo COVID-19 Lietuvoje mirė 71 žmogus, o pernai vandens telkiniuose nuskendo beveik dvigubai daugiau – 137.

Pasak E. Vaitkaičio, prieš dešimtmetį skenduolių buvo dar daugiau, mažėjančią nuskendusiųjų statistiką lėmė ir Vyriausybės vykdomas mokymo plaukti projektas.

„Bet skaičius nėra toks, koks mus tenkintų“, – tikino E. Vaitkaitis.

Jis teigė, kad kovoje su skendimais gali padėti koronaviruso pandemijos metu išmoktos pamokos. E. Vaitkaičio manymu, užkardyti ligos plitimą padėjo tinkamas kiekvieno atvejo identifikavimas.

„Manau, galėtume to pasimokyti ir tuose pačiuose skendimuose“, – teigė E. Vaitkaitis.

Plaukimo federacijos vadovo teigimu, reikėtų sukurti žemėlapį, kuriame būtų rodomas kiekvienas tais metais įvykęs nuskendimas. Pasak jo, taip daroma Danijoje, kurioje daug žmonių nuskęsdavo prieplaukose.

E. Vaitkaitis pastebėjo, kad daugeliu atveju žmonės nuskęsta ne maudymosi vietose, o tvenkiniuose, kūdrose.

„Galima užkardyti tokius atvejus, galbūt įvedant kažkokius reikalavimus tvenkinių turėtojams. Jeigu niekas negelbėja, galbūt [reikia] tvenkinį ir užpilti“, – kalbėjo E. Vaitkaitis.

Jis tvirtino, kad pats paprasčiausias būdas, kaip galima išvengti skendimo – mokėti plaukti.

„Šios pandemijos atveju galėčiau padaryti analogą, kad čia yra vakcina nuo skendimo arba gelbėjimosi liemenė visam gyvenimui“, – įsitikinęs plaukimo federacijos vadovas.

REKLAMA

Skaudžia savo patirtimi prie vandens su Lietuvos vaikais dalijasi buvęs Lietuvos povandeninio plaukimo čempionatų prizininkas Audrius Kalvėnas.

Vyrui traumą vandenyje kardinaliai pakeitė gyvenimą – A. Kalvėnas atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje. Pasak jo, neatsakingas elgesys prie vandens gali baigtis katastrofa.

„Prie vandens labai svarbu elgtis saugiai, atsargiai, būti dėmesingais. Nes bet koks netyčia įvykęs pokštas, pasistumdimas, bandymas skandinti vandenyje <...> gali privesti prie katastrofų“, – kalbėjo A. Kalvėnas.

Kelios svarbiausios taisyklės būnant vandenyje ar prie vandens telkinių:

1. Nesimaudyti vieniems, nepalikti vaikų be priežiūros;

2. Maudytis tik tam skirtose vietose ir laikytis saugaus elgesio taisyklių, nuorodų maudymosi vietose;

3. Vengti šuolių ant galvos;

4. Naudoti gelbėjimo liemenes;

5. Prie jūros atkreipti dėmesį į perspėjamuosius ženklus, vėliavas;

6. Nevartoti svaiginančių gėrimų ir kitų priemonių, žalojančių sveikatą;

7. Savo fizinius gebėjimus demonstruoti sporto varžybose, bet ne ežeruose, upėse ar jūroje;

8. Įvykus nelaimei kviesti pagalbą, skambinti tel.112, ir tik žinant gelbėjimo veiksmus suteikti pagalbą skęstančiajam.

Prie raginimo saugiai elgtis vandenyje prisideda Lietuvos čempionas ir rekordininkas, Lietuvos olimpinės rinktinės narys, pasaulio ir Europos vicečempionas, Pasaulio studentų universiados čempionas, plaukikas Giedrius Titenis. „Savo gebėjimus vandenyje aš rodau tik plaukimo varžybose. Kviečiu saugoti vieni kitus“, - teigia G. Titenis.

Atmintinė su visomis rekomendacijomis ir taisyklėmis, kaip vaikai, suaugusieji turėtų saugiai elgtis vandenyje, nerizikuoti sveikata ir gyvybe, praėjusią savaitę išsiųsta mokykloms.

REKLAMA

Valstybė „Mokymo plaukti“ programą vykdo nuo 2009 metų. Tada joje dalyvavo 1071 vaikas.

2019-2020 mokslo metais į projektą „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ įsitraukė 8500 antrų klasių mokinių. „Mūsų siekis – kad ne mažiau kaip 80 proc. šalies antrokų išmoktų plaukti“, - pažymi viceministrė K. Tiesnesytė.

Mokymo plaukti pamokos vyksta 34 šalies baseinuose, joms skirta daugiau kaip 442 tūkst. eurų iš Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Sporto rėmimo fondo.

Nuo 2010 metų vien tik valstybės lėšomis įrengta ir jau veikia 12 baseinų. Valstybė kasmet prisideda prie 2-3 baseinų steigimo savivaldybėse. Naujausi baseinai jau pastatyti ir atiduoti vertinimui Kretingoje ir Druskininkuose, taip pat Tauragėje, kur baseinas įrengtas pačios savivaldybės lėšomis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. birželio-rugpjūčio mėn. Lietuvoje nuskendo 57 žmonės, iš jų 8 vaikai. Daugiausiai – po 11 – paskendusių žmonių buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Dažniausiai skęstama upėse, tvenkiniuose, jūroje. Pagrindinės šių nelaimių priežastys – neatsargus elgesys vandenyje ir alkoholis.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, skendimas yra trečia pagrindinė netyčinių mirčių priežastis visame pasaulyje. Tai sudaro 7 % visų mirčių, kurių priežastis – įvairios traumos. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje kasmet nuskęsta apie 320 000 žmonių.

As
2020-06-03 09:47:51
Nesamones viriausybej
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
As 2020-06-03 09:47:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nesamones viriausybej   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Karantinas Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Vilniaus, Anykščių, Trakų ir Kretingos rajonų gyventojai liepos 13-19 dienomis bus intensyviau profilaktiškai tiriama dėl koronaviruso infekcijos. Šiose savivaldybėse ...
Vaistinėje (nuotr. Sauliaus Žiūros)
Privalomų vaistinėms turėti vaistų sąrašas trumpės, žada sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė ir sako, kad tai bus padaryta jau šią savaitę.   ...
(nuotr. FNTT)
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Vilius Plečkaitis šį mėnesį pasitraukė iš pareigų, kai buvo užfiksuota, kad jis buvo ...
Palangos Basanavičiaus gatvė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Palangos miesto savivaldybė primena, jog nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., populiariausioje Palangos pėsčiųjų erdvėje – J. Basanavičiaus gatvėje draudžiama važiuoti ...
Kęstutis Mažeika (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Europos Komisijai (EK) rudenį ketinant pateikti ambicingesnių šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą, Lietuvos ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų