REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Džiugios naujienos kovos su koronavirusu fronte, Klaipėdoje pasveiko ir namo išleisti net 6 pacientai, kurie jau pagijo nuo pasaulį kamuojančio viruso. Apie tai, kad žmonės pasveiko, pranešta pirmadienį, bet namo po papildomų testų jie paleisti antradienį. 

Džiugios naujienos kovos su koronavirusu fronte, Klaipėdoje pasveiko ir namo išleisti net 6 pacientai, kurie jau pagijo nuo pasaulį kamuojančio viruso. Apie tai, kad žmonės pasveiko, pranešta pirmadienį, bet namo po papildomų testų jie paleisti antradienį. 

REKLAMA

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio, po papildomų testų šiandien šeši žmonės jau išvyko namo. Vyriausiasis pasveikęs žmogus yra perkopęs 50 metų, o jauniausias – 20 metų. 

„Vienas pacientas, pirmasis, kuris pas mus atsidūrė, sirgo apie 3 savaites, na, o trumpiausiai sirgo 8 dienas ligoninėje buvęs žmogus. Matyt jis pas mus atsidūrė jau prasirgęs dalį laiko“, – tv3.lt sakė V. Janušonis. 

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas aiškino, kad tai, kiek sirgs žmogus ir kada jis pasveiks priklauso nuo jo imuninės sistemos ir to, kaip stipriai jį sugriebė virusas. Pasveikimo nustatymo faktas, taip pat nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti. Net gerai po ligos besijaučiantis žmogus dar kurį laiką gali platinti virusą, todėl juos dar reikia stebėti. 

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbu, kaip veikia žmogaus imuninė sistema, kokiomis chroninėmis ligomis jis dar serga, kaip virusas paveiks jo organizmą. Virusas ne tik pažeidžia plaučių audinį, bet iššaukia ir sisteminį viso organizmo uždegimą. Jis gali būti dar stipresnis, lokalus atskiruose organuose, priklauso, kokie tai organai, kiek jie galėjo būti pažeisti“, – tv3.lt sakė S. Čaplinskas, paaiškindamas, kad negalima pasakyti, kiek laiko vienas ar kitas žmogus serga. 

REKLAMA

Apie 80 proc. sergančiųjų koronavirusu, imant nuo bendro susirgusiųjų skaičiaus, turėtų sirgti lengvesne forma. Tokiems žmonėms gal nereiktų vykti net į ligoninės stacionarą, svarstė S. Čaplinskas.

Visgi, pasak jo, jei žiūrėti į atskiras amžiaus ar tam tikrų ligų kamuojamas grupes: plaučių, kraujagyslių ligų kamuojamus žmones, ten procentas žmonių, kuriems reiks gydymo ligoninėje, bus daug didesnis. 

„Kai nebelieka klinikinių simptomų, atrodo, kad jis jau pasveiko, nors liekamieji reiškiniai gali likti, tada dar kyla klausimas ar toks žmogus išskiria virusą į aplinką. Žmogus gali jau gerai jaustis, bet dar užkrėtinėti kitus. Čia gali būti labai įvairiai, nuo vienos iki dviejų savaičių ir ilgiau.

REKLAMA
REKLAMA

Nėra vienodo laiko tarpo, kiek laiko žmogus gali išskirti virusą į aplinką. Tuomet gali būti atliekami tyrimai, kurie iš vienos pusės parodo, kiek gali būti antikūnių žmogaus organizme ir ar susiformavo jau imunitetas. Tiesa, jis eigoje gali silpti, pas vienus jis susiformuoja silpnesnis, o pas kitus – stipresnis. O jei nesusiformavo tvirtas imunitetas tai dalis žmonių gali užsikrėsti dar kartą. Todėl reiktų stebėti ir sekti tuos žmones, tai ypatingai svarbu kalbant apie medikus“, – svarstė profesorius. 

Anot jo, lemiamos reikšmės turi polimeracijos grandininės reakcijos tyrimas, kuris ir pasako, ar tuo metu, kai tiriama pas žmogų yra virusas ar ne, ar jis užkrečiamas ar ne. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Štai dėl ko sakoma, kad net jei kliniškai atrodo, kad žmogus – pasveiko ir jei jis supranta karantino ir saviizoliacijos sąlygas, jį galima išleisti ir į namus. Visgi reikia perspėti, kad jis dar gali būti užkrečiamas. Ir tik, kai antrą kartą gaunamas tyrimo rezultatas, kad jis jau tikrai nebeišskiria viruso, sakoma, kad virusą jis nugalėjo. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra pilna žmonių, kurie „kabo“. <..> Neskubama skelbti iš karto, kad žmogus pasveiko, nors jis geriau atrodo“, – sakė S. Čaplinskas. 

Anot jo, dabar tokia laboratorijų apgultis, kad testų ir tyrimų daryti tiesiog nespėjama. Todėl natūralu, kad skubama daryti tyrimus tiems, kuriems reikia nustatyti diagnozę. „Jei žmogus yra stacionare ir dar neaišku ar jis tikrai pasveikęs, tai gali būti, kad ir jo tyrimai vėluoja. Nieko išskirtinio pas mus, gal proporcija kažkiek skiriasi nuo kitų šalių, bet ji koreguosis“, – aiškino specialistas. 

REKLAMA

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį žada supaprastinti algoritmą, kada asmenį laikyti pasveikusiu nuo koronaviruso.

Anot jo, viena tokių praktikų ir tvarkų yra laikyti žmogų pasveikusiu net ir be testo atlikimo, praėjus daugiau nei mėnesiui po užsikrėtimo, jeigu asmeniui nėra jokių simptomų.

„Net jeigu testas ir neatliekamas, bet praėjus 37 dienoms po užfiksuoto užsikrėtimo, jeigu asmeniui nebėra jokių ligos simptomų, jis automatiškai laikomas pasveikusiu, bet tai yra ilgas laikotarpis“, – teigė A. Veryga. 

Pasak ministro, prioritetas teikiamas tiems, kuriems reikia ligą diagnozuoti. „Mes prioritetą teikiam tiems, kuriems reikia ligą išaiškinti“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras.

REKLAMA

Šiuo metu, kad būtų patvirtinta, jog viruso organizme nebėra, būtina du kartus atlikti tyrimus dėl koronaviruso ir šie turi parodyti neigiamus rezultatus. Iki šiol šalyje nuo koronaviruso pasveiko septyni žmonės. Lietuvoje iki šiol registruoti 533 koronaviruso COVID-19 atvejai, taip pat – septynios mirtys.

Svarbiausia informacija apie koronavirusą

Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.

ARBA

Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju.

REKLAMA

Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):

1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.

2) Sveikatos priežiūros specialistai.

3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai.

Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą.

REKLAMA

Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.

SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.

Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.

Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.

Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų