Tai ar yra vakcinose sunkiųjų metalų? Profesorė paaiškino kartą ir visiems laikams

Kalbų apie vakcinose esančias žmogaus organizmui tokias kenksmingas medžiagas kaip aliuminis ar gyvsidabris nestinga jau netrumpą laiką. Tai stipriai mažina dalies visuomenės pasitikėjimą skiepų nauda.  Ar yra šiuose teiginiuose tiesos, teiraujamės VU Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės.

(nuotr. 123rf.com)

Esama nuomonės, kad net mažiausias aliuminio kiekis smegenims yra labai kenksmingas ir gali atsiliepti įvairiems neurologiniams susirgimams.

Pašnekovo neslėpė, kad vakcinose išties būna įvairių sudedamųjų dalių, tačiau visgi pagrindinė yra biologinė – kažkoks nukenksmintas patogenas, virusas ar kažkokie bakterijos komponentai.

„Tai – ta dalis, kuri sukelia imuninį atsaką. Bet tam, kad tai įvyktų, turi būti ir tam tikros pagalbinės medžiagos. Pavyzdžiui, aliuminis, tiksliau – aliuminio junginiai yra vadinamos adjuvantais, jos tiesiog pagerina imuninį atsaką. Jei to nebūtų įdėta, kai kurios vakcinos tiesiog nesukelto atsako“, – aiškino VU Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja, VU Medicinos fakulteto profesorė.

REKLAMA

Tačiau mokslininkė kartu pridūrė, kad aliuminio druskų būna ne visose vakcinose.

„Pavyzdžiui, ten kur yra gyvi susilpninti virusai, kaip pavyzdžiui, tymų ar raudonukės vakcinose, ten yra tik susilpnintas virusas ir daugiau jokių pagalbinių medžiagų“, – sakė ji.

Vakcinos

Nors pabrėžiama, kad vakcinose esančio aliuminio dozės yra labai mažos, vis dėlto naujagimiai per pirmuosius savo gyvenimo metus gauna labai daug skiepų.

„Dėl to yra labai daug diskutuojama, bet tie su vakcina gaunami aliuminio kiekiai tikrai yra labai nedideli. Aišku, kūdikiai gauna daug tų vakcinų dozių ir kai kuriose jų būna aliuminio iki 0,5 mg vienoje vakcinos dozėje. O jei jų būna daugiau, tai per kelis mėnesius, metus susidaro keli miligramai aliuminio.

Kita vertus, galime pasižiūrėti, kiek aliuminio gauname su maistu. Pati buvau nustebusi, kiek daug produktų yra aliuminio junginių, pavyzdžiui, grūduose, duonoje, miltuose, mėsoje, net vandenyje, nes labai daug aliuminio būna dirvožemyje. Tad su maistu gaunamos dozės yra žymiai didesnės negu pakliūna su vakcinomis“, – pasakojo A. Žvirblienė.

Kita vertus, svarstė ji, skirtingas dalykas kai vakcinos yra suleidžiamos injekcijos metu.

„Tai, kas patenka į virškinamąjį traktą, didžioji dalis pašalinama. Tos druskos, kurios yra suleidžiamos, „išsivaikšto“ žymiai lėčiau, bet dozės yra dešimtimis ir šimtais kartų mažesnės“, – sakė ji.

Paklausta, kiek galimas su vakcina gaunamo aliuminio neurotoksinis poveikis, mokslininkė tikino, kad mokslas aiškaus įrodymo neturi, kad su vakcina gaunamos aliuminio dozės būtų neurotoksiškos.

„Yra atlikta nemažai eksperimentų, juos aprašančių daugiau pseudomokslinių straipsnių, kai yra paimamos ląstelės in vitro ir joms pridedama aliuminio druskų ir matosi, kad ląstelės aktyvuojasi. Tai tikrai taip yra, nes kitaip vakcina neveiktų, nesiaktyvuotų imuninės ląstelės, tačiau tai nerodo kažkokio neigiamo poveikio“, – aiškino profesorė.

Jos teigimu, spekuliacijos, kad šios ląstelės galėtų nukeliauti į smegenis, yra neteisingos.

„To negali būti, ne smegenys yra apsaugotos barjerais ir ląstelės pro jį nepraeina. Kiek gali praeiti to netirpaus aliuminio, kuris buvo suleistas kažkur į rankos ar kojos raumenis? Taip, teoriškai, kažkokia maža dalis gali praeiti pro tą kraujo smegenų barjerą. Bet mokslinių įrodymų, kad vaikas buvo paskiepytas, po to smegenyse suradome aliuminio ir jis sukėlė kažkokią ligą, tokio mokslinio straipsnio nė vieno nėra tekę matyti“, – sakė ji.

Gyvsidabris nebededamas daug metų

Dar vienas daug nerimo skiepų sudėtimi besidomintiems asmenims keliantis sunkusis metalas yra gyvsidabris. Būtent gyvsidabrio druskos siejamos su poveikiu vaiko nervų sistemai ir galimais ryšiais su autizmo spektro sutrikimais.

Mokslininkė neslėpė, kad daugiau nei prieš dešimt metų vakcinose išties būdavo gyvsidabrio druskų, kurios būdavo naudojamos kaip konservantas.

„Taip būdavo dėl to, kad būdavo atidaromas buteliukas ir ten būdavo 5 ir dešimt dozių ir kas jos niekuo nebūtų užterštos, būdavo dedamas tas konservantas, kuris turėjo gyvsidabrio druskų. Tačiau dabar  Europoje platinamose vakcinose gyvsidabrio druskų nebėra jau daug metų“, – sakė A. Žvirblienė.

Jos teigimu, gyvsidabrio junginiai vakcinose buvo naudojami daugiau nei 60 metų, bet vien dėl to, kad nėra kuo pakeisti šių adjuvantų.

Vakcinos

„Yra bandoma tą daryti, tačiau tai pats efektyviausias adjuvantas. Tačiau yra įrodyta, kad gyvsidabrio druskos niekaip nėra nesusijusios su autizmo spektro sutrikimais, apie ką buvo daug kalbėta“, – kalbėjo mokslininkė.

Kalbėdama apie dar vieną organizmui kenksmingą medžiagą – formaldehidus – A. Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad čia reiktų paminėti negyvas, nukenksmintas vakcinas (kokliušo, difterijos, stabligės).

„Ten yra vadinami toksoidai, tai yra nukenksminti bakterijų toksinai. Jie nebebūna toksiški, tai yra tiesiog bakterijų baltymai ir tam, kad jie nebebūtų toksiški, yra pakeičiama jų struktūra. Ir tas molekulės suardymas būtent ir yra atliekamas su formaldehidu. Žinoma, ten jo dozės yra labai mažos“, – sakė pašnekovė.

Dėl to, profesorės manymu, ši grėsmė neretai yra kiek perdedama.

„Niekas nesako, kad formaldehidą labai sveika leisti. Bet jis natūraliai mūsų organizme nuolat susidaro vykstant baltymų ir nukleorūgščių metabolizmui.

Jis apskritai būdamas toks itin aktyvus junginys yra labai greitai paverčiamas į kitus junginius, metabolizuojamas ir ta grėsmė dažnai yra sutirštinama“, – pabrėžė A. Žvirblienė.

Galimos šalutinės vietinės reakcijos

Paklausta, kiek minėtieji elementai gali turėti įtakos fiksuojamoms šalutinėms skiepų reakcijoms, profesorė pabrėžė, kad įvairios sąsajos negali būti atmestos.  

„Vakcinos veikimas yra pagrįstas tuo, kad kai kyla imuninis atsakas į kažką, tai reiškia silpnesnį ar didesnį uždegimą. Ir yra labai individuali reakcija, pas ką tas uždegimas bus silpnesnis, pas ką stipresnis.

Deja, šiandien neturime jokio būdo prognozuoti, kad vaikučiui ta reakcija bus į skiepą bus stipri, pakils temperatūra, ir uždegimas kai kuriais atvejais gali išsiplėsti į limfmazgius. Mes neturime jokio būdo prognozuoti, kad gali tai nutikti. Tikrai niekada neneigiama galimų šalutinių reakcijų rizika, tad šeimos gydytojams tenka tikrai nemažas iššūkis prieš skiepijant vaiką įvertinti šeimos anamnezę“, – kalbėjo mokslininkė.

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad jei jau taip organizmas reagavo į skiepą, daug blogesnė galėjo būti tikros ligos eiga: „Vakcina yra susilpninta liga forma, tad, vadinasi, asmuo būtų žymiai stipriau sureagavęs į tikrą ligos sukėlėją, nes jis būna daug stipresnis kaip ir reakcija į jį.“

Ji pridūrė, kad šiandien daug diskutuojama su imunologais, mokslininkais ir visi suprantantys, kad problema egzistuoja ir idealiausias variantas būtų sukurti individualizuota vakcina.

„Aišku, tai sudėtingas procesas. Todėl tam, kad būtų apsaugoti tie,  kurie dėl savo sveikatos būklės išties negali būti paskiepyti, būtinas pakankamas likusios visuomenės imunitetas ir pakankamos skiepijimo apimtys“, – pastebėjo ji.

Portalas tv3.lt primena jau rašęs, kad skiepai gali sukelti tam tikras šalutines reakcijas. 


Rašyti komentarą...
t
teingai butu
2020-07-14 16:17:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
teisingai butu vakcinas isbandyti ant spartuolio ir isradejo verygos ,dviguba ar triguba doze,gal mastyma sugrazintu
Atsakyti
-3

L
Lm
2020-07-14 16:49:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir ji vadina save profesore? Savo šuns nepatikėčiau, nekalbu apie vaiką... Savo vaikus lai skiepina Tom "mažom" dozem...
Bet jie gi savų ne skiepija nes puikiai žino sudėtis. O va visuomenė neinformuota tai juos galima luosint
Atsakyti
-4

N
Nuomonė
2020-07-14 17:05:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kodėl tokia protinga " profesorė" neaiškina, kad pats skiepas yra didelė žala organizmui!!!! Tai įsikišimas į gamtos dėsnius!!! SKIEPAI ,TAI BIZNIS!!! IR TEGU PONIA NEMELUOJA!!!!- NIEKAS TŲ SKIEPŲ NETIKRINA, NETIRIA JŲ NAUDINGUMO, NES TO NEĮMANOMA PADARYTI!!!! SAUGUMAS TAIP PAT NETIRIAMAS, NES VĖL GI, TO NEĮMANOMA PADARYTI !!! MANO TĖVAI UŽAUGO BE SKIEPŲ IR NIEKUOM NESIRGO!!! NORS TADA IR MARAS SIAUTĖ!!!! TAI JEI PASAK TOKIOS "PROFESORĖS" ALIUMINIO BE SKIEPŲ MES GAUNAM DAR IR SU MAISTU, TAI KOKS GI KIEKIS TADA SUSIDARO???? PATS SKIEPAS - TRAUMA ORGANIZMUI!!! JENO EBERT RAŠO KNYGĄ APIE SKIEPŲ ŽALĄ!!! TEGU ŠI "PROFESORĖ " PAAIŠKINA, IŠ KUR TIEK DAUG VAIKŲ SERGANČIŲ VĖŽIU, AUTIZMU ( KURĮ SUKELIA BŪTENT SKIEPAS)???? DAR 1977 METAISINDIJOJE BUVO MASINĖ VAKCINACIJA NUO TUBERKULIOZĖS, BET PO ŠIŲ SKIEPŲ IŠPLITO TUBERKULIOZĖS PROTRŪKIS. KODĖL NETIRIAMAS ORGANIZMAS ŽMOGAUS, AR TOLERUOJA VAKCINĄ???? TOKIĄ GILTINĘ BŪTINA PALIKTI BE JOKIŲ DIPLOMŲ!!!!!
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų