Prezidentas Gitanas Nausėda ir kitų Europos Sąjungos šalių vadovai penktadienio vakarą ėmė derinti naują kompromisinį pasiūlymą dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, kuriuo šiek tiek mažinamos bendros išlaidos.

Gitanas Nausėda (Paulius Peleckis/Fotobankas)

Gitanas Nausėda (Paulius Peleckis/Fotobankas)

Naujausią projektą, vadinamą „techniniu dokumentu“, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis delegacijoms pateikė apie pusę septynių vakaro Lietuvos laiku, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Kol kas lieka neaišku, ar siūlomų pakeitimų pakaks pasiekti proveržį ir įtikinti mažesnio biudžeto griežčiausiai reikalaujančias šalis – Austriją, Daniją, Nyderlandus ir Švediją, vadinamas „taupiuoju ketvertu“.

„Plenarinėje sesijoje įvertinsime, kokia yra bendra nuomonė, ir nuspręsime, kaip judėti toliau“, – žurnalistams sakė ES pareigūnas.

Lietuvos atstovai naujausio pasiūlymo kol kas nekomentavo.

Derybų maratonas

Vadovai prie derybų stalo pirmą kartą susėdo ketvirtadienio vakarą, o penktadienio naktį ir dieną tęsė konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu ir mažesnėse šalių grupėse.

REKLAMA

Lietuvos prezidentas su Ch. Micheliu dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku.

Penktadienio dieną jis dalyvavo atskirame vadinamajame „sanglaudos draugų“ susitikime, kur susibūrė šalys, siekiančios išvengti drastiško paramos mažėjimo skurdesniems regionams.

Po šio susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ G. Nausėda parašė, kad susibūrimu siekta „priminti, jog regioninė politika yra ES solidarumo ramstis“.

Pirmoje dienos pusėje vadovai ir daugelis diplomatų prognozavo, kad susitarimo rasti nepavyks, bet vėliau užkulisinės derybos suintensyvėjo, o galimą kompromisą „taupusis ketvertas“ atskirai aptarti pakvietė ir Baltijos šalių vadovus.

„Ryte atrodė, kad šansų beveik nėra, bet dabar kažkokia viltis sužibo“, – BNS tuomet sakė apie derybų eigą informuoti šaltiniai.

Su žurnalistais Briuselyje G. Nausėda penktadienį kol kas nebendravo. 

Estijos premjeras Juris Ratas žurnalistams sakė, kad siekiant kompromiso „visos šalys turi žengti žingsnį ar du atgal“, bet teigė, kad pozicijos kol kas smarkiai skiriasi.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis sakė, kad svarbiausias klausimas – ar naujas biudžetas dera su Europos deklaruojamomis ambicijomis.

„Klausimas ne apie tai, kaip įtikinti vieną ar kitą šalių grupę. Svarbiausias klausimas – sutarti, ar mes norime ambicingos Europos politikos, ar ne“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.

Įsibėgėjant deryboms, „taupusis ketvertas“ ėmė sulaukti vis didesnio spaudimo iš kitų šalių atsisakyti deklaruoto reikalavimo mažinti biudžetą iki 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų.

REKLAMA

Derybos prasidėjo su 1,074 proc. pasiūlymu. Diplomatinių šaltinių teigimu, naujausiame projekte šis rodiklis siekia 1,069-1,07 proc. BNP.

Sanglauda ir žemės ūkis

Derybose dėl biudžeto kaskart išryškėja takoskyra tarp turtingesnių ir daugiau įmokančių šalių, norinčių mažesnio biudžeto, ir už didesnes išlaidas pasisakančių paramos gavėjų, bet šįkart papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES.

Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai kol kas nepradėjo detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas tarp valstybių narių.

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

REKLAMA

Prieš derybas susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis. 

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. ES pasiūlytas finansavimas atitinka Europos Komisijos pasiūlytąjį, tuo tarpu įpareigojimas prisidėti iš nacionalinio biudžeto sumažinamas 6 proc. punktais. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai partijos pirmininkas Arvydas Juozaitis ( Fotodiena/Dmitrijus Radlinskas)
Teisingumo ministerija patvirtino, kad steigiamo Nacionalinio susivienijimo įstatai, programa ir steigėjų sąrašas atitinka įstatymų reikalavimus. Ši ministerijos išvada ...
Karantine esančių lietuvių reikalavimai: nuo šokolado iki naujo telefono (nuotr. asm. archyvo)
Daliai iš užsienio grįžusių lietuvių tenka karantinuotis savivaldybėse paskirtose patalpose. Tačiau, atrodo, kad dalis tautiečių nelabai supranta, ką reiškia saviizoliacija. ...
Kompiuteris. Audriaus Bagdono nuotr.
Tėvai, kurių vaikai pames arba sugadins valstybės nuotoliniam mokymuisi nupirktus kompiuterius, išvengs atsakomybės, penktadienį Vyriausybėje sakė Visuomenės informavimo grupės ...
Lėktuvai (nuotr. Organizatorių)
Šiąnakt Kauno oro uoste nusileido lėktuvas, atgabenęs asmens apsaugos priemonių, kurios bus iškart išskirstytos Lietuvos medikams, kovojantiems su koronavirusine infekcija. ...
Kaunietis menininkas miesto paukščiams sukūrė nepaprastus ir unikalius būstus (nuotr. stop kadras)
Kaunietis menininkas miesto sparnuočiams sukūrė unikalius būstus. Inkilai primena tarpukario modernizmo stiliaus pastatus, kurių mieste keli tūkstančiai. Tiesa, medinukai ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų