Išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sako, kad velionis profesorius Edvardas Gudavičius yra didžiausias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpio istorikas šalyje.

Rimvydas Petrauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Rimvydas Petrauskas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Manau, kad tai yra didžiausias Lietuvos transformacijos periodo istorikas, vienareikšmiškai“, – BNS pirmadienį sakė R. Petrauskas.

Pasak jo, E. Gudavičius ėmėsi pirmas Lietuvoje kalbėti apie istoriją taip, kad ją suprastų ne tik profesionalai.

Daugiausiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį tyrinėjęs E. Gudavičius 1993–2004 metais kūrė visuomenėje populiarią televizijos laidą „Būtovės slėpiniai“.

„Ten jis tapdavo visiškai kitoks. Ten jis rašydavo ir kalbėdavo laisvai, savais žodžiais, aiškiai, suprantamai“, – sakė R. Petrauskas.

Jis tvirtino manantis, kad E. Gudavičiaus suvokimas apie Lietuvos istoriją gimė dar sovietmečiu, kai profesorius negalėjo laisvai reikštis dėl cenzūros.

Tuo tarpu Sąjūdžio laikotarpiui ypatingai tiko pasakojimas apie „Lietuvos europėjimą nuo Karaliaus Mindaugo laikų iki dabarties“, sakė išrinktasis VU rektorius.

REKLAMA

E. Gudavičius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data paskelbta valstybės švente.

„Tokiam dalykui nustatyti reikėjo mokytis visą gyvenimą, žinoti tą epochą, žinoti dalykus, kada būna karūnuojami vadovai, kokios ten dienos, kiek trunka kelionė. Jis sugebėjo šitus dalykus labai profesionaliai įvertinti“, – sakė R. Petrauskas.

„Jeigu istorinė koncepcija yra mąstymo dalykas, tai čia buvo techninis mediavisto darbo įrodymas, sukonkretinimas“, – pridūrė jis.

„Gali būti, kad tai yra pats didžiausias paminklas jam“, – tvirtino R. Petrauskas, pats dirbantis VU Istorijos fakulteto dekanu.

„Mokytojas visą gyvenimą“

E. Gudavičius gimė 1929 metų rugsėjo 6 dieną Kaune, 1953 metais Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, 1968–aisiais baigė istorijos studijas Vilniaus universitete.

1974–2001 metais E. Gudavičius dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1975–2012 metais dėstė įvairias istorines disciplinas Vilniaus universitete.

„Jis buvo mano mokytojas visą gyvenimą, nuo pat pirmo kurso“, – teigė R. Petrauskas.

Istorikas teigė pats pasirinkęs E. Gudavičių kaip kursinio darbo vadovą dar pirmame kurse 1990 metais. Pasak R. Petrausko, nors darbo tema nebuvo labai įdomi, jis norėjo rašyti darbą būtent pas E. Gudavičių.

R. Petrauskas teigė, kad bendrauti su profesoriumi buvo nelegva, nes jis nevaikščiojo, todėl studentus priimdavo savo bute Viršuliškėse.

„Profesorius savo mokiniams palikdavo smarkiai per daug laisvės, retai mus kritikuodavo. Jis priklausė tiems, kurie moko per skatinimą, gyrimą. Kiekvienas apsilankymas pas profesorių suteikdavo naują postūmį toliau domėtis, toliau gilintis“, – tvirtino R. Petrauskas.

REKLAMA

Pasak jo, E. Gudavičius sukūrė pačią didžiausią Lietuvoje Viduramžių laikotarpį tyrinėjančių istorikų mediavistų mokyklą.

„Iš jo tekstų semdavomės kritiškumo, o iš bendravimo su juo – atvirumo“, – kalbėjo istorikas.

E. Gudavičius mirė pirmadienį, eidamas 91-uosius metus.

Profesorius 2003 metais metais buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 1998 metais E. Gudavičius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Asociatyvi nuotrauka (nuotr. Ievos Budzeikaitės)
Karo policijai Vyriausybė siūlo leisti saugoti užsienio svečius, bausti karius už nusižengimus. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtiems ...
Irina Rozova (nuotr. Eimanto Genio)
Seimo narė Irina Rozova informavo Seimo valdybą vėl gavusi kvietimą į Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos posėdį ir nori sužinoti, ar Lietuva ketina toliau dalyvauti šioje ...
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė ketvirtų Susisiekimo ir Kultūros ministerijų viceministrų pareigybių įsteigimui. Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, ketvirto ...
Motinos skausmas: atėmė dukrą, nes prieš ją įtarė patėvio smurtą
„TV Pagalbos“ laidoje – širdį verianti istorija apie tai, kaip iš mamos buvo atimta dukra. Prieš kelis mėnesius tris vaikus auginančią moterį ištiko baisi tragedija. Ryte į ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Lietuvoje skelbiama ekstremali situacija dėl koronaviruso, trečiadienį posėdyje nusprendė Vyriausybė. Toks sprendimas priimtas siekiant geriau suvaldyti galimas grėsmes. ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų