Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams.

Gitanas Nausėda (Paulius Peleckis/Fotobankas)

Gitanas Nausėda (Paulius Peleckis/Fotobankas)

„Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kasnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.

Bendrijos vadovai, išskyrus Lenkiją, pritarė tikslui iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio.

Norint tai pasiekti reikės smarkiai sumažinti į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o likusias emisijas kompensuoti sodinant naujus medžius ir pasitelkiant šiuo metu vystomas anglies dioksido surinkimo technologijas.

REKLAMA

Pagal Lietuvos skaičiavimus, įgyvendinti klimato tikslams iki 2030 metų šaliai reikės apie 14 mlrd. eurų, iki 2050 metų – maždaug 41 mlrd. eurų.

„Didele dalimi aš galvoju, kad šitos išlaidos nėra klasikine prasme išlaidos. Tai yra savotiškos investicijos, nes tie pinigai eis į tuos ekonomikos sektorius, kurie ir mažiau taršūs bus, ir labiau efektyvūs, – sakė G. Nausėda.

„Tie pinigai padės siekti didesnio sąnaudų efektyvumą, pažangesnės ekonomikos struktūros ir (...) didesnės finansinės grąžos ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė jis.

Pasak Lietuvos prezidento, klimato kaitos kontekste reikia vertinti ir kitas iš ES biudžeto finansuojamas sritis, pavyzdžiui, sanglaudos lėšas, skirtas mažinti atotrūkį tarp bendrijos šalių.

Derybose dėl daugiamečio ES iždo Lietuva siekia, kad jai skiriamos sanglaudos lėšos nemažėtų taip sparčiai, kaip siūlo Europos Komisija ir bendrijai pirmininkaujanti Suomija.

„Net ir sanglaudos fondus, kitus fondus reikia traktuoti glaudžiame sąryšyje su Žaliosios ekonomikos sutartimi. Jie bus įgyvendinami koordinuotai, siekiant, kad ir šalys greičiau augtų, bet ir išlaikytų žaliosios ekonomikos tikslus“, – teigė Lietuvos prezidentas.

„Tai bus nelengva, bet laukia labai įdomus laikotarpis“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lenkija „paprašė minutės pertraukėlės“

Lenkija nesutiko pritarti 2050 metų klimato kaitos įsipareigojimams argumentuodama, kad jai reikia daugiau laiko pereiti prie visiškai žalios energetikos.

Anot diplomatų, nuo anglių smarkiai priklausoma Lenkija derybose teigė galinti keliamus tikslus įgyvendinti 2070 metais.

REKLAMA

Prie klausimo dėl Lenkijos įsipareigojimų ES šalių vadovai ketina grįžti 2020 metų birželį.

Paklaustas, ar Lenkijos sprendimas nediskredituoja penktadienio naktį pasiekto susitarimo, G. Nausėda atsakė: „Aš manau, kad ne. Aš manau, kad reikia džiaugtis, kad tik viena valstybė ten yra“.

„Galėjo būti ir kokios trys“, – sakė prezidentas.

Kovos su klimato kaita planą anksčiau taip pat kritikavo Čekija ir Vengrija.

„Tai tikrai nėra jokia ypatinga tragedija ir tiesiog reikia atsižvelgti į kai kurių valstybių ypatingą padėtį, ypatingas tradicijas, ypatingą energetikos sistemos struktūrą ir netgi jų dydį“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad mūsų draugai lenkai tiesiog paprašė minutės pertraukėlės, kad galėtų geriau pasirengti“, – pridūrė jis.

Rinkliava iš taršių šalių

ES šalims patvirtinus klimato kaitos įsipareigojimus, Europos Komisija kitąmet turėtų pasiūlyti jiems įgyvendinti reikalingus teisės aktus, numatytus šią savaitę paskelbtuose pasiūlymuose dėl vadinamojo „Europos žaliojo kurso“.

Komisijos dokumentuose teigiama, kad ES mažinant emisijas ji pasiūlys įvesti rinkliavą, taikomą importuotoms prekėms iš labiau aplinką teršiančių šalių. Tokia rinkliava būtų siekiama išsaugoti ES ekonomikos konkurencingumą, nes žalioji energetika reikalauja didelių investicijų.

G. Nausėda perspėjo, kad tokia rinkliava gali paskatinti taršesnių šalių atsakomąsias priemones.

„Visko gali atsitikti“, – sakė prezidentas, paklaustas, ar rinkliava neįžiebs prekybos karo tarp ES ir tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos ar Kinija.

REKLAMA

Jis taip pat pabrėžė, kad kovos su klimato kaita planuose ES paragino, jog „trečiųjų šalių įrenginiai turi atitikti aukščiausius tarptautinius aplinkos ir saugos standartus“.

„Žinoma, tai yra tam tikra prasme apeliavimas į jų gerą valią, bet jeigu kalbame apie visai netoli mūsų esančias valstybes, kurios galbūt ateityje norėtų labiau integruotis į ES, tai ES įgija ir tam tikrus vertus derybose, kad tos aplinkinės valstybės laikytųsi tų standartų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pastaroji formuluotė į Europos Vadovų Tarybos išvadas buvo įtraukta Lietuvos iniciatyva. Šalis siekė pasiųsti netiesioginę žinutę Baltarusijai dėl Astrave baigiamos statyti atominės elektrinės.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Ligoninė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius ramino gydymo įstaigų vadovus, kad dėl šalyje paskelbto karantino gydymo įstaigų finansinė padėtis ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Šalyje antradienį mirė aštuntas žmogus, kuriam diagnozuotas koronavirusas, informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Pranešama, kad rizikos grupei priklausęs pacientais buvo ...
Keltas (nuotr. stop kadras)
Pas pažįstamus į nedidelį Vokietijos kaimelį šių metų vasario 29-ąją atvykusiai Birutei atostogų pradžia nieko blogo nežadėjo. Problemos prasidėjo artėjant sugrįžimui į ...
SADM spaudos konferencija – Įvertinti pensijų kaupimo reformos rezultatai
Karantino metu valstybė ketina mokėti subsidijas darbo vietas išlaikantiems darbdaviams bei remti savarankiškai dirbančius asmenis, kurie dėl karantino neteko savo pajamų, ...
Linas Linkevičius (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Opozicijoje esantys konservatoriai antradienį perspėjo, kad koronaviruso krizės metu iš komunistinės Kinijos gaunama parama yra pavojinga Lietuvai, nes gali ilgainiui paveikti ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų