Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad istorinės atminties klausimas Lietuvai yra viena svarbiausių dilemų ir jai spręsti valstybė turėtų pasitelkti istorikų pajėgas. Prezidento tikslas – pasiekti, kad būti lietuviu nebūtų gėda.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytojų dėmesiui – žurnalisto Vladimiro Laučiaus interviu su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apie tai, kaip prezidentas supranta lietuvių tautiškumą ir mūsų identitetą.

Manau, kad daugelis žmonių pamiršo arba neskaitė, mano supratimu, labai svarbaus jūsų straipsnio, paskelbto 2013 metais apie lietuvių tautos savivertę. Kaip aš suprantu, tai yra vienas tų tikslų, kurie svarbūs gerovės valstybei. Tame straipsnyje sakote, kad matote tikslingas pastangas šalies viduje ir iš išorės ardyti mūsų tautos savivertę. Kas ir kaip tai daro?

Man atrodo, kad tai daroma per sąmoningą arba nesąmoningą kiršinimą atskirų visuomenės grupių. Ir tai daroma pasinaudojant, žinoma, ir labai jautriu mūsų istorinės atminties klausimu. Šiandien mes tokias aktualijas akivaizdžiai stebime. Matome, kad tos mūsų aktualijos labai domina aplinkines valstybes, kurios per savo žiniasklaidos kanalus jau aktyviai kišasi į šitą procesą, pasisakydamos už vienus arba kitus veikiančiuosius asmenis.

REKLAMA

Manau, kad istorinės atminties klausimas lieka vienu iš pačių svarbiausių, nes jis labiausiai jaudina mūsų visuomenę. Ir šiandien mes turbūt negalime sudėti visų taškų ant „i“ ir dėl konkrečių istorinių asmenybių, ir dėl konkrečių istorinių įvykių komentavimo arba suvokimo. Tačiau, ką mes galime padaryti, tai pasitelkti istorikų pajėgas.

Mūsų manymu, pirmiausiai reikėtų kalbėti apie tai, kad istorinei atminčiai ir jos politikai formuoti svarbus kur kas didesnis valstybės dėmesys ne kišantis į procesą, o suteikiant reikalingą svorį ir galbūt finansus istorikų darbui. Kad jie, remdamiesi naujaisiais tyrimais, pasidomėję giliai, galėtų teikti savo rekomendacijas.

Mūsų tikslas yra atgaivinti tam tikras istorikų komisijas, kurios dėl finansų negali normaliai funkcionuoti. Mūsų tikslas yra pagaliau pasiekti tam tikro įpaminklinimo standartų. Lietuva šiandien, palyginus su Vakarų Europos šalimis, yra labai liberali savo istorinės atminties ženklų įpaminiklinimo atžvilgiu. Ir galbūt ateičiai mums reikėtų aiškiai reglamentuoti patį procesą, padaryti jį vieningu visoje Lietuvoje ir tikėtis, kad neturėsime keliolikos arba keliasdešimties istorinės atminties politikų Lietuvoje.

Savo straipsnyje jūs kalbate apie prisitaikėlius kvislingus, kurie menkina lietuvybę, ir sakote, kad tarp jų yra ir akademiniais mundurais apsigobę intelektualai, o paprasti žmonės, kurie jų klausosi, nedrįsta jiems prieštarauti ir prisitaiko prie šitos srovės. Ar galėtumėte patikslinti kas jie tokie?

Tai buvo 2013 metai. Turbūt tai buvo žmonės, kurie labai aktyviai piršo mintį, kad Lietuva, kaip tauta, susiformavo XIX a. ir tai buvo daugiau sieta su Valančiaus judėjimu ir religinio atgimimo, kaip jie tai pavadinimo, procesu. Man tai pasirodė giliai neteisinga išvada ir aš šitą konkrečią nuostatą kritikavau tame straipsnyje.

REKLAMA

Sakote, kad stiprėja pasaulio piliečių sindromas, kai etninės sienos, nebelaikomos reikšmingu asmens tapatybės bruožu. Ar su šiuo sindromu jūs mėginsite kaip nors kovoti?

Su kuo čia kovoti? Kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti. Bet žmogus, kuris tvirtai stovi ant savo žemės, istorinės atminties, tradicijų, gerai žino savo kultūrą, manau, jaučiasi pakankamai tvirtai ir gali taip pat vadintis europiečiu, pasaulio žmogumi.

Man tik norėtųsi pasiekti vieno dalyko, kad būti lietuviu nebūtų gėda. Būti lietuviu yra lygiai taip pat oru, kaip būti bet kokios kitos tautybės atstovu. Tai, mano nuomone, daug įdomesnis pasaulis tuomet, kuomet jame yra daugybė tautų, turinčių skirtingas savo kultūras, o ne unifikuotą masę, kuri nelabai viena nuo kitos skiriasi. XXI a. ir šitos vertybės dar turi prasmę ir mes jų turime paisyti.

Pacituosiu jūsų žodžius: „Vargu, ar kas nors galėjo patikėti, kad didžiausi pavojai tautos savivertei ir pačiai tautai iškils 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“. Vadinasi, integracija į Vakarus yra didesnis pavojus tautai ir jos savivertei nei sovietmetis?

Ne, tiesiog nereikia išbarstyti to, ką mes turime. Ir mes galime drąsiai, tiek, kiek esame stiprūs savo vidumi, integruotis į bet kokias struktūras. Manau, kad tai yra didžiulis žingsnis lietuvių tautai žengti į priekį integruojantis ir į Europos Sąjungą, ir į kitas institucijas. Bet tam reikia būti stipriems, reikia suprasti, ko mes siekiame šita integracija, ir kaip jis mus galėtų sustiprinti.

Tai mūsų integracija į Europos Sąjungą, NATO tiktai sustiprina lietuvių tautos aspiracijas gyventi XXI amžiuje.

REKLAMA

Tai kodėl, anot jūsų, pavojus iškilo būtent po 1990-ųjų?

Dėl to, kad daug iššūkių kyla čia, viduje. Tai yra net ne išoriniai iššūkiai. Su išoriniais iššūkiais mes susitvarkytume gana lengvai. Niekam nepavyktų mūsų sukiršinti iš išorės, jeigu mes čia, savo viduje, nebūtume vienas kitam priešais.

Negalėčiau pasakyti, kad čia yra kažkokia tendencija. Tiesiog egzistuoja tam tikri rizikos laipsniai, tam tikras degtuko įmetimo į šieno kupetą pavojus ir mums reikia būti išmintingiems, turėti didelę savivertę, kad nesileistume provokuojami ir išbalansuojami tam tikrų jėgų, kurios galbūt norėtų to pasiekti.

Ačiū už pokalbį.

Portalas tv3.lt jau dalinosi interviu su G. Nausėda apie tai, kaip pasikeitė jo asmeninis gyvenimas tapus prezidentu.

Tiesa yra tokia
2019-09-17 15:41:20
Aha, tai visgi dabar būti lietuviu yra gėda.... Fainas prezidentas, pasako daugiau, nei nori...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Jo 2019-09-18 09:55:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taip ponas nauseda būti lietuvių man gera mūsų valdzezmogei mus. žlugdo kokį mūsų uzdarbeį o kokios pensijos darbo stažas42m o pencije 341e valdzezmogei mėnesiui gauna 3500e tai kaip mums gyvent ponas nauseda mes ne gyvenam o egzistuojem o jius sakot būti lietuvių negeda , taip lietuvių būti geda valdze mauna paskutinės kelnės o mes turim pagal jus džiaugtis kam mums toke Lietuva visur apgaulė !!!!¡!!!!!!!!   ATSAKYTI
Taip, čia yra problema 2019-09-18 08:49:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tikslas labai jau abstraktus, Įdomu kokie tie tarpiniai tikslai...
Bet šiaip jau - panašu, kad nuo 2013 tikrai niekas nepasikeitė.. Vienas veikėjas baidosi Vilniaus mugių, kitas - koplytstulpių... Ką tai rodo? Ogi tik tai, kad žmonės nesusitaikę su savo prigimtimi, gėdijasi savo kilmės, nori būti kažkuo kitu. "Bajorais", "Europiečiais".. Bet viskas požiūrio reikalas - viskas galvoje.. Nebūtina atsisakyti savo šaknų, norint tapti kitokiu. Keiskit formą, ne turinį :) Čia matyt reikia ne tik istorikų, bet ir rimto nuomonės formavimo, kas paliestų ne tik liaudies mases bet ir iš tų masių išplaukusius pavienius buožgalvius..   ATSAKYTI
Ali 2019-09-17 17:58:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Zinoma kad geda, kad esu lietuvis. Jus pirma paklauskite kas myli ta lietuva. Pvz: dyrbau svedijoj, norveguose, ten net kazkome vienkiemi, miske iskelta ju valstybine veliava. Paklauseme kodel taip myli jie savo valstybe, atsakymas buvo paprastas, mus myli valstybe o mes mylime ja. Ar tai galime pasakyti apie lietuva, kuri savam pilieciui ziuri kaip kelnes numauti. Jei neiskelsi trispalves per sventes, gausi bauda, ta jusu priverstine meile lietuvai atsiliepe piniginiu vienetu. Nauseda, dabar zada skolintis 30milijonu kad islaikyti krasta apsauga, tik paskui nepamirskite laikrasti parasyti, kiek kiekvienas sios valstybes pilietis bus skolingas lietuvai. Liudna ir geda kad as esu lietuvis.   ATSAKYTI
bu 2019-09-17 16:01:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
dar viena isrinkome, begedi   ATSAKYTI
Tiesa yra tokia 2019-09-17 15:41:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aha, tai visgi dabar būti lietuviu yra gėda.... Fainas prezidentas, pasako daugiau, nei nori...   ATSAKYTI
Gulbinas 2019-09-17 14:40:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Štai už kokį balasvote prazidentą. gėda būti NAUSEDA? su NAUSEDA? geriau taskiukai   ATSAKYTI

Top Video

100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
Užfiksuotas šokiruojantis tėvų poelgis su kūdikiu: istorija kelia pyktį
DABAR RODOMA
Berniukas įsiuto dėl mamos poelgio – jo moralas nepaliks abejingų
DABAR RODOMA
Pikantiškas moters elgesys ant automobilio: netrukus buvo sulaikyta
DABAR RODOMA
Užfiksavo šlykšų pabėgioti išėjusios moters poelgį: paviešino, kad sugėdintų
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo iš darbo mergina buvo atleista – klientai pašėlo
DABAR RODOMA
Laidotuves pertraukė netikėtumas: vyrui teko šokti į iškastą duobę
DABAR RODOMA
Išgyveno nemaloniausią incidentą lėktuve: keleivei prireikė palydovų pagalbos
DABAR RODOMA
Paviešintas įrašas, kaip siuntų darbuotojais apsimetę vyrai surišo šeimą ir ją apvogė
DABAR RODOMA
Moteris patyrė gyvenimo sukrėtimą: su taksi nevažiuos dar ilgai
REKLAMA
Linas Pernavas  (nuotr. asm. archyvo)
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas nebus skiriamas antrai kadencijai, BNS pranešė premjero Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai. „Galiu patvirtinti, kad L. ...
Pinigai (nuotr. Fotodiena.lt)
Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis ...
Vidaus reikalų ministerija, E. Misiūnas (nuotr. Fotodiena.lt)
Buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pirmadienį pradėjo eiti krašto apsaugos viceministro pareigas. Jis kuruos pirkimų ir įsigijimų sritį, pranešė Krašto apsaugos ...
Asociatyvi nuotr.
Kauno santakoje atliekant archeologinius tyrimus rastas XV amžiaus pradžai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai, pirmadienį pranešė Kauno miesto ...
Ruduo  (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuvoje sekmadienį daugelyje vietų buvo užfiksuoti šilumos rekordai, o didžiausią šilumos pliūpsnį pajuto Kybartų, Varėnos ir Tauragės apylinkių gyventojai – čia termometro ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų