Ieškantiems giminių – palengvinimas atrandant šeimos šaknis

Norintys išsiaiškinti savo giminės šaknis, istorijos pėdsakų ieško bažnytiniuose metrikuose. Tačiau paieškas dažnai apsunkina tai, kad prie kelis šimtus metų skaičiuojančių ir jau yrančių senų knygų nėra lengva prieiti. Taigi, visi metrikai greitu metu bus suskaitmeninti. Lietuvos archyvo darbuotojai pluša prie senųjų knygų ir kokių tik paslapčių jose neranda. Vartant knygas rasta ne tik pinigų, bet ir vienas seniausių Lietuvos pasų. Istorikai tikisi, kad pamačius šį pasą atsiras ir jo savininkės artimieji.

Lentynose nugulę šimtus metų siekiantys bažnyčios metrikai iš visos Lietuvos. Dar kita dalis saugoma šalies bažnyčių rūsiuose. Apdulkusios, ir jau trupančios knygos, siekia ne šimtą ir ne du šimtus metų. Jose slypi svarbi informacija su mūsų protėvių duomenimis.

„Standartiškai kaip buvo vedama knyga, tai buvo nurodoma, koks asmuo mirė, ką paliko iš giminių, vaikų ar sūnų, ar vyrą. Ir, kaip pagal kitas knygas, maksimali informacija nurodoma, galbūt mergautinė pavardė, galbūt tėvai buvo žinomi pagal šituos įrašus“, – sako projekto skaitmenininkas Justinas Janickas.

REKLAMA

Krūvos senų knygų, atgabentų iš šalies bažnyčių dabar laukia savo eilės prie kopijavimo aparato, kur informacija bus suskaitmeninta. Vėliau lauks kitas darbas, jas perskaityti ir surasti naudingos ir istoriją praturtinančios informacijos. O šis darbas gali būti ne lengvas. Kelių šimtų metų senumo metrikai surašyti lotynų, lenkų, rusų kalbomis. Pasitaiko ir tokių užrašų, kuriuos vargiai galima iššifruoti.

„Šiuo atveju, matome dailyraštį. Labai gražiai, įskaitomai parašyta, matome šonuose pavardes, pagal kurias galima atpažinti“, – teigia J. Janickas.

Informacija apie žmones, metrikuose buvo vedama skirtingais būdais. Išskiriama vietovė, kurioje žmogus gyveno, bažnyčia. Arba pagal pavardes. Išvaizda senųjų metrikų taip pat ne vienoda. Vienos įrėmintos kartoniniuose viršeliuose, kitos aptrauktos oda, pastarosios geriau ir išsilaikiusios. Yra ir viena seniausių iš dar išlikusių bažnytinių knygų.

Čia yra 1638 tai yra knygutė telpanti delne, ir gimusių Krekenavos parapijoje, gimusių nuo 1638 iki 1723 visi įrašai, kokie yra išlikę.

Dirbant su senaisiais metrikais, netrūksta ir neeilinių radybų. Štai viename jų buvo rasti 500 rublių:

„Suma ne maža. Kaip paskaičiavom, metų atlyginimas, ir tikriausiai paslėpė, nu ką gali žinoti, kas paims. O kas ieškos bažnyčios knygose? Nu niekas.“

O kitoje knygoje rastas netgi vienas pirmųjų Lietuvos pasų. Jis rastas sudegusioje Ceikinių bažnyčioje iš kurios tik per stebuklą pavyko išgelbėti senuosius archyvus. Ir štai vertingi radiniai. Istorikai tikisi, kad galbūt atsiras ir šio paso savininko artimieji, kuriems ši nuotraukoje vaizduojanti moteris galėtų būti prosenelė:

„Rastas pasas išduotas parapijietei Onai Dimbelienei. Kadangi ji gimusi 1867. Tai kadangi buvo tam tikra tvarka, kad visi piliečiai, teritorijoje Lietuvos, kad ir kokia ji būtų okupuota, užgrobta, ji turėjo turėti pasus.“

Lietuvos archyve susidomėjusių savo šaknimis tikrai netrūksta. O nuo šiol domėtis šeimos istoriniais faktais bus dar paprasčiau, kai prie informacijos bus galima prieiti nuotoliniu būdu.

„Dažniausiai tai būna, kad nori susidaryti savo geneologinius medį, nes lietuviai mėgsta daryti geneologinius medžius, visi galvoja, kad kilę iš bajorų ar aukštuomenės ir ieško tą nurodančių dokumentų“, – kalbėjo projekto vadovas Andrius Zilnys.

Bažnyčios turtui – senųjų metrikų – skaitmenizacijai pritaria ir arkivyskupas Gintaras Grušas, neslėpdamas, kad ir jam pačiam tekę informacijos apie giminės kilmę ieškoti bažnyčių knygose.


Rašyti komentarą...
J
Janina
2019-09-07 23:57:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip galima pateikti skaitytojams straipsnį su tokia galybe klaidų? Gėda!
Atsakyti
-3

S
Skaitytojas
2019-09-08 12:12:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Autorė visiška beraštė.
Atsakyti
0

J
Jums
2019-09-08 19:12:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
ir dar, kai kuriems skaitytojams gėda, bet ne Tv3 žurnalistams. Rašo, kad rašyti. O ką rašo, net patys nelabai žino, jau nekalbant apie klaidas. Ir jiems dzin. Kiek kartu skaičiau komentaruose apie žurnalistų neišprusimą, bet nulis sveikų, kaip sako...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų