Pasaulis ritasi į krizę, o kaip Lietuva?

Per pasaulį slenkant ekonominės krizės šešėliui Lietuvos valdžia ir verslininkai lieka stebėtinai ramūs. Tiesa, nerimą kelia artėjanti kova dėl biudžeto patvirtinimo Seime, bet politikai kol kas dėl to baimės nerodo. Politologai ir ekonomistai sako, kad artėjantis pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, Lietuvą, žinoma, pasieks, bet nebus toks skaudus, kaip 2008 metais. Visgi valdžia, pasak specialistų, neturėtų atsipalaiduoti. Vos keli klaidingi žingsniai gali lemti, kad patys prisivirsime košės.

Skurdas (nuotr. 123rf.com)

Daugėja signalų iš užsienio, tokių Lietuvai svarbių rinkų kaip Vokietija, apie ekonomikos augimo lėtėjimą. Tai gali daryti įtaką ir mūsų ekonomikos raidai, o kai pradeda smukti ekonomika kyla sudėtingų klausimų, susijusių su biudžeto reikalais.

Politikos mokslų specialistas ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas portalui tv3.lt sakė, klausimas, ar dabartinė valdančioji koalicija išsilaikys iki kitų Seimo rinkimų. Pavojų, pasak politologo, labiausiai tam kelia lėtėjanti pasaulinė ekonomika. Tai priklausys nuo to, ar valdžioje esantiems politikams atrodys naudingiau būti pozicijoje ir išnaudoti su tuo susijusį matomumą, ar prireikus priimti nepopuliarius sprendimus, susijusius su biudžeto reikalais, bus svarstoma trauktis į opoziciją.

REKLAMA

Įtampų dėl biudžeto – daugės

Kitas politikos mokslų specialistas Algis Krupavičius sako, kad ekonominė krizė išties veikia politiką, po 2008 metų ekonominės krizės Latvijos ir Estijos valdantieji buvo dar kartą perrinkti į valdžią. O štai Lietuvoje, nors Andrius Kubilius save laikė krizių premjeru, bet jam nepasisekė būti perrinktu.

„Ryšys tarp politikos ir ekonomikos yra visada, blogėjanti ekonominė situacija visada yra neigiamas veiksnys politikai. Jei valdantieji elgiasi tinkamai daugelio piliečių atžvilgiu, jie turi galimybių išlikti valdžioje. Taip, kad dėl krizės valdantieji yra išmetami iš valdžios“, – sakė politologas.

Anot jo, jei lėtės ekonomika, politinių įtampų, ypatingai dėl biudžeto – daugės. „Valdantieji turi daug planų didinti socialines išlaidas, taip pat ir kitoms reikmėms. Todėl galima laukti aštrių diskusijų. Koalicijos viduje biudžeto svarstymai nebus paprasti, o ir opozicija į priešrinkiminį biudžetą žiūrės labai reikliai. Manau, šie keli veiksniai eidami viena kryptimi diskusijas dėl biudžeto darys intensyvesnes. Sakyčiau, rengiant biudžetą buvo prarasta laiko dėl rinkimų ciklo ir kiek užsitęsusio Vyriausybės formavimo ir koalicijos performavimo“, – svarstė A. Krupavičius.

Tiesa, politologas įsitikinęs, kad ekonomikos lėtėjimas valdančiųjų kaip nors reikšmingai neturėtų paveikti, jei jie imsis tinkamų veiksmų, o ši sąlyga – būtina. Dar neaišku, kokio lygio tai bus lėtėjimas, artimiausioje ateityje sunku pamatyti rimtos krizės požymius, bet lėtėjimas ir užsienio rinkų traukimasis gali būti nemalonus veiksnys.

„Jei 2008-2010 metais Lietuvą išgelbėjo užsienio rinkos, krizė buvo gal šiek tiek silpnesnė nei galėjo būti, o vidaus vartojimas buvo sugriautas. Ši kartą vidaus rinka stabilesnė, ji padėtų išlikti vandens paviršiuje, bet štai išorės rinkos, eksportas gali kišti koją. Visgi, esame matę ir išorės krizių poveikį Lietuvai, ypatingai 1998-2001 metų. Bet tada Lietuvos ekonomika buvo itin stipriai orientuota į Rytus. O štai šiandien lyginti su tais laikais negalima, visgi valdantieji turi elgtis atsargiai planuodami finansinius ir ekonominius sprendimus“, – aiškino politikos mokslų specialistas.

Pasaulis ritasi į krizę, o kaip Lietuva?

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ekonomikos lėtėjimo ženklų pasaulyje – daug. Vienas iš pagrindinių rodiklių, kad situacija blogėja – Vokietijos pramonė, kuri savo produkciją realizuoja užsienio rinkose. Pirmąjį šių metų pusmetį Vokietijos pramonė traukėsi sparčiai, to priešakyje yra automobilių gamintojai, kurių gamybos apimtys susitraukė iki 2008 metų krizės apimčių. To priežasčių yra ne viena, o kelios.

„Viena svarbiausių – JAV ir Kinijos prekybos karai. Tai paveikė neigiamai pasaulinius prekybos srautus, sudraskė kai kurias tiekimo grandines. Dar didesnė neigiama įtaka atsiranda iš neigiamų lūkesčių ir kai kurių įmonių atidėtų sprendimų investuoti, kurti naujas darbo vietas ir didinti darbo užmokestį. Akivaizdu, net, jei paklausa yra gera, tokiame kontekste, kai daugelis didžiųjų pasaulio valstybių įsivelia į didžiausią prekybos konfliktą per paskutinius 80 metų, tokiame kontekste nei žemos palūkanos nei didelė grąža nesukuria didelio noro investuoti į gamybos plėtrą. Yra ir kitų problemų, netrukus bus vienoks ar kitoks Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos ir kiekvieną dieną didėja tikimybė, kad šis pasitraukimas bus be susitarimo ir jis bus didelis šokas pačiai Jungtinei Karalystei, bet nusidrieks ir per visą ES“, – svarstė ekonomistas.

Jis įsitikinęs, kad neigiamų ekonominių procesų, rodančių lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą – daug. Iškalbingiausias iš jų – finansų rinkos elgesys, kur vis didesnė dalis obligacijų yra su neigiamomis palūkanomis, investuotojai perka auksą ir saugiausius vertybinius popierius. Tai rodo baimes dėl ateities. Šiuo metu tikimybė, kad pasaulio ekonomika smuks – didžiausia per paskutinius dešimt metų.

„Dar galima matyti ir daugiau problemų, tarkime, su klimato kaita susijęs ekonomikos lėtėjimas. Ilgą laiką manėme, kad klimato kaita bus mūsų vaikų ir anūkų problema, bet dabar matome tokius pavyzdžius, kaip, tarkime, dėl nusekusios Reino upės negali praplaukti daugybė baržų, prekių transportavimas iš visos vakarų Vokietijos ir Roterdamo uosto – sustojęs. Tai turi didelės neigiamos įtakos Vokietijos pramonei, o kur dar milžiniškos teritorijos visame pasaulyje, kurios yra apimtos gaisrų. Tai turi ne tik ekologinės, bet ir ekonominės žalos“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tiesa, pasak ekonomisto, šiame kontekste guodžia tai, kad Lietuvos ekonomika lieka atspari. Pirmą pusmetį traukiantis Vokietijos ekonomikai Lietuvos pramonės ir eksporto augimas nesulėtėjo. Nors Vokietija ir yra didžiausia lietuviškų prekių eksporto rinka, sukrėtimų dar nebuvo.

„Kiti rodikliai taip pat rodo, kad mes esam pasiruošę galimiems iššūkiams, tarkime, užsienio prekybos perteklius yra rekordiškai didelis, siekia 3 proc. BVP. Lietuva parduoda daugiau užsienyje, nei importuoja. Tai rodo, kad mūsų ekonomikos augimas tvarkus ir negrįstas skolinimuisi ir neteisingais lūkesčiais. Gyventojų ir įmonių indeliai yra rekordiniai, išaugo daugiau nei dvigubai per pastarąjį pusmetį. Turėsime ir biudžeto perteklių, taigi vertinant šiuos rodiklius matome, kad visi sektoriai, tiek privatus, tiek valstybinis yra gerai pasiruošę galimam pasaulio ekonomikos sulėtėjimui“, – aiškino ekonomikos analitikas.

Anot N. Mačiulio, mes smarkiai geriau atrodome nei 2008 metais, tuo metu buvo milžiniškas prekybos deficitas, šiuo metu to nėra. Tuo metu buvo ir valstybės finansų struktūrinis deficitas, dabar jie subalansuoti. Anuomet buvo ir nekilnojamojo turto burbulas, ko šiuo metu nematome, būsto rinka nėra perkaitusi. Neracionalių lūkesčių taip pat nėra, todėl paėmus bet kokį rodiklį, mes galime matyti, kad šis verslo ciklas Lietuvai buvo nuosaikesnis, nebuvo euforijos, šuolių, perkaitimo, todėl mes esame geriau pasiruošę.

Galime patys sau pakišti kiaulę

Ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad pasaulio ekonomikos lūkesčiai suprastėję, bet netolygiai. Pramonės lūkesčiai yra blogi, bet paslaugų ir statybų sektoriaus lūkesčiai yra geri.


Rašyti komentarą...
A
Ale va
2019-09-02 09:07:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tos krizės vėl prasideda nuo supervalstybės JAV, o Lietuva mažai ką įtakoja...
Atsakyti
-2

G
Gintaras
2019-09-02 09:28:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuviams krizės patinka. Jie kainas kelia, atlyginimus mažina, darbuotojų atleidžia. Kone aukso amžiumi tampa tos krizės, todėl tikėtina ir vėl bus kaip prieš dešimtmetį, kai patys pasidarome didesnę krizę, nei ji realiai yra :)
Atsakyti
-2

E
Eiliniam
2019-09-02 09:49:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvos gyventojui krizė kiekvieną dieną, nes reikia išmąstyti, kaip išgyventi. O tiems besisukantiems prie lovio, jos niekada nebus... O šitie paistalai, tik tarp kitko, kai neturi ką veikti tai....
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų