Skandalingas stojimas parodė: universitetai nesusitaria, abiturientų lauks pokyčiai

Pasibaigus dviem stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, dalis ugdymo įstaigų lieja nuoskaudas, kad keli universitetai nesilaikė bendro susitarimo laikytis 5,4 balo stojimo kartelės. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems.

Abiturientai po valstybinio istorijos brandos egzamino (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, bendro susitarimo, kad stojant ir į valstybės finansuojamas (VF), ir į valstybės nefinansuojamas (VNF) vietas bus taikoma minimali 5,4 balo stojimo kartelė, nesilaikė Mykolo Romerio, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetai.

Pokyčių reikia dar mokyklos suole

Vienas dėl nesąžiningo konkurencijos nukentėjusių universitetų – Lietuvos sporto universitetas (LSU). Po pirmojo stojimo etapo LSU šiemet priėmė 72 studentus į VF ir 62 į VNF vietas. Pernai universitetą rinkosi daugiau studentų – į VF vietas įstojo 119, į VNF – 214.

Palyginimui, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šiemet po pirmojo stojimo etapo į VF vietas studijuoti pakvietė 565, o į VNF – 593 studentus, pernai į VF vietas kvietė 443, o VFN – 423 studentus.

LSU rektorė Diana Rėklaitienė pripažįsta, kad, nepaisant to, jog šiemet LSU norėjo studijuoti daugiau abiturientų nei pernai, daugeliui jų tokią galimybę užkirto pakelta stojimo kartelė.

„Mes laikėmės to balo, atitikome tuos reikalavimus, kurie buvo sutarti, bet daugelis studentų negalėjo pakliūti. <...> O nesilaikymas balo... Žinote, ką reiškia žodžio nesilaikymas apskritai. Jeigu mes susitarėme visi, ką jau čia bausi, žmogus pats nusibaudžia. Jeigu nesilaiko žodžio, ar universitetas, ar žmogus, traktuojama taip pat turėtų būti. Kada universitetai bando būti protingesniais ir kažką apgauti kitų universitetų sąskaita, tiesiog tai yra negarbinga“, – tv3.lt sakė D. Rėklaitienė.

REKLAMA

Abiturientai po valstybinio istorijos brandos egzamino (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Universiteto rektorė mano, kad aukštesnė stojimo kartelė nėra vienintelis kelias pritraukti gerus studentus ir pakelti arba išlaikyti gerą aukštojo mokslo kokybę.

„Visų pirma, reikėtų atsisukti ir pasižiūrėti, kokius mes turime abiturientus, kurie baigia mokyklą ir kaip jie yra paruošti studijuoti aukštosiose mokyklose. Jeigu mes tik kelsime kartelę ir nieko nedarysime viduriniame moksle, tai mes tiesiog vaikams, kurie dėl mūsų švietimo sistemos kaltės nėra parengti gerai, užkertame galimybę studijuoti universitetuose“, – pastebėjo D. Rėklaitienė.

Taip pat, anot LSU rektorės, aukštosios mokyklos neturėtų apriboti vaikų galimybės studijuoti už savo lėšas.

„Manau, kad užkirsdami kelią studijuoti savo lėšomis mes tik skatiname emigraciją, nes vaikai turi galimybę patekti į kitus Europos universitetus su savo vidurinio mokslo pažymėjimais“, – sakė pašnekovė.

Skatina krypčių populiarumą

VDU studijų prorektorė Laima Taparauskienė teigia, kad universitetas ne tik skaičiuoja balus, bet ir vertina būsimų studentų motyvaciją. Be to, kartelę dalis universitetų mažina, bandydami pritraukti studentų į studijas, kurios nėra paklausios.

„VDU vertina ir neformaliuoju būdu įgytas tam tikras kompetencijas, gebėjimus ir motyvaciją. Jeigu mes sakome, kad 5,4 balas yra privalomas, tai tame skaičiuje vienas gali būti atsineštinis. Na, pavyzdžiui, jeigu žmogus savanoriavo, jeigu dirbo kažkokiame slaugos sektoriuje, kodėl jam negalima suteikti tam tikros motyvacijos iki vieno balo, stojant į slaugos arba socialinio darbo specialybę?“, – tv3.lt sakė L. Taparauskienė.

REKLAMA

Tuo metu žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebi, kad šiemet krito stojančiųjų susidomėjimas technologinių mokslų krypties studijomis. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc. visų pretendentų į universitetus, palyginti pernai jų buvo 1,24 proc. Šiemet tai yra pati nepopuliariausia studijų pasirinkimo kryptis.

Gintaras Sarafinas (Fotodiena nuotr.)

Jo teigimu, jei aukštosios mokyklos nemažintų kartelių tokioms studijoms, šias kryptis apskritai rinktųsi vienetai.

„Jaunuoliai visada renkasi lengviausią kelią. Visi stengiasi, jeigu galima, išvengti visokių fizikų, chemijų, matematikų. Daug jaunuolių 10 klasėje renkasi nuo 11 klasės sustiprintai mokytis tikrai ne fiziką, ne matematiką, informatiką ar chemiją, o nori lengvesnių dalykų. Todėl jie negali stoti į technologijų ar gamtos mokslus, nes negali laikytis egzaminų ir žinių neturi. <...> Kai nuvažiuoji į mokyklas, dauguma jaunuolių numoja ranka, kam man ta matematika, kam ta fizika. Tai jie paprastą kelią renkasi. O jeigu mokytojai dar abejingi...“, – tv3.lt kalbėjo G. Sarafinas.

Visiems vienodi reikalavimai

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas pažymi, kad Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad stojantiesiems į VF ir VNF vietas gali būti taikomi nevienodi stojimo reikalavimai.

„Pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą jie kur kas aukštesni – stojantieji turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus. O norintiems mokėti už studijas savo lėšomis pakanka tik vieno valstybinio brandos egzamino“, – atsakyme tv3.lt rašė V. Razumas.

REKLAMA

Valdemaras Razumas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija kuria naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo studijų finansavimo pobūdžio.

„Vyriausybė birželio mėnesį yra pritarusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems – pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tokia nuostata įsigaliotų Seimui priėmus Vyriausybės teikimą keisti Mokslo ir studijų įstatymą“, – teigė viceministras.

Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, visi 2021 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamą. Stojantiesiems į menų studijas būtų padaryta išimtis – jiems nereikėtų laikyti matematikos egzamino.  

Nesąžininga konkurencija

Buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė piktinasi susitarimo nepaisančių universitetų elgesiu ir vadina tai nesąžininga konkurencija.

„Kova vyksta ne dėl geriau, bet dėl daugiau. Konkurencija aukštajame moksle reikalinga, bet ji vyksta nesąžiningai. Taip nuskriaudžiami universitetai, kurie sąžiningai laikosi susitarimų dėl kokybės reikalavimų. O viso to pasėkoje pralaimi studentas. Ypač tas, kuris ateina ne pigiai ir lengvai diplomo“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė J. Petrauskienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų