Išjuokė ketinimą Lietuvoje apmokestinti automobilius ir NT

Apie galimybę dar šioje kadencijoje įvesti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius prabilęs premjeras Saulius Skvernelis verčia abejoti ne tik ekonomistus ir politologus, bet ir savo paties komandą. 2020 m. Seimo rinkimai jau ne už kalnų – ar politikai tikrai kiš pagalius sau į ratus, įvesdami naujus mokesčius?

Šviesoforai (nuotr. stop kadras)

Dar liepos pabaigoje, tikrindamasis pasitikėjimą Seime ir paklaustas, kokių papildomų mokesčių imtųsi pirmiausiai, premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad nuo sausio 1 dienos tikisi įvesti taršių automobilių mokestį, o ilgainiui keisti ir nekilnojamojo turto mokestį.

Kalbos apie naujus mokesčius

„Bet kokiu atveju klausimas darbotvarkėje bus, išvengti negalėsime <...>. Niekur nedingsime, mes čia rudenį ateisime, nes biudžetas turi ne tiktai pajamas, kurias mes matome, pritariame ir norime didesnių, bet ir išlaidas. Tai norint didinti išlaidas, reikia turėti ir papildomas pajamas. Turime nekilnojamojo turto mokestį, bet diskusija turbūt neišvengiama, ar jis yra efektyvus, ar teisingas, ar bazė yra tinkama“, – žurnalistams Seime tąkart sakė S. Skvernelis.

Premjeras Saulius Skvernelis (Paulius Peleckis/Fotobankas)

Vis dėlto planas apmokestinti taršius automobilius aplinkos ministerijoje dar tik ruošiamas. Kol kas svarstoma, kad progresyvus mokestis būtų taikomas praeinant techninę apžiūrą ir mažiausiai taršiems automobiliams (130 g/km CO2) siektų 20 eurų, o už didesnę taršą tektų mokėti papildomai. Taip pat kalbama apie subsidijas ekologiškiems automobiliams. Tikslų planą ketinama pristatyti rudenį.

REKLAMA

Tikimybė artima nuliui

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad taršių automobilio mokesčio veikiausiai sulauksime jau vien dėl Europos Sąjungos taikomo spaudimo, tačiau jis bus švelnus.

„Pats realiausias variantas – subsidijos, kas ir yra siūloma, tai ne mokestis, o sumokėjimas žmonėms, kad jie atsisakytų taršaus automobilio. Bet tai yra labai blogai ekonomine prasme ir tai yra pinigų švaistymas. Arba bus pakelta pakankamai aukšta kartelė ir bus įdiegtas mokestis naujai registruojamiems automobiliams. Bet vėlgi tikėtina, kad ta kartelė nebus 130 g/km CO2, nes dar pakankamai didelė dalis senesnių automobilių patektų aukščiau šitos ribos“, – tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

O štai galimybe netrukus įtvirtinti ir platesnį nekilnojamojo turto mokestį ekonomistas stipriai abejoja, nes šiuo klausimu gyventojams ne tik trūksta daug informacijos, bet papildomi mokesčiai prisidėtų prie būsto nuomos kainos augimo.

„Jeigu tai būtų mokestis, panašus į visuotinį mokestį, tikimybė jį įvesti yra artima nuliui. Drįsčiau teigti, kad yra nepasiruošta nekilnojamojo turto mokesčiui, nes trūksta informacijos, skaidrumo. Prieš įvedant tokius mokesčius, reikėtų vykdyti pakankamai išsamią informacinę programą, kad nebūtų tas mokestis, kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Jo teigimu, didžioji dalis gyventojų nežino, kiek vertas jų nekilnojamasis turtas, o įstatymai yra arba lankstūs, arba neaišku, kas kiek laiko reiktų pervertinti turtą.

„Daug techninių niuansų, kurie sukeltų daug pykčio, nepasitenkinimo ir įveltų į biurokratines džiungles, o iš to naudos būtų mažai. Tai manau, kad jokia Vyriausybė nesiryš to dalyko daryti. O kalbant apie antrojo būsto apmokestinimą, tai yra pakankamai rizikingas žingsnis, nes antrasis būstas dažnai būna nuomojamas. Tai gali neigiamai paveikti nuomos rinką ir pabranginti nuomos kainas“, – prognozavo pašnekovas.

REKLAMA

Reikia visos sistemos pertvarkos

Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga linkęs manyti, kad automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiai tik sukels daug kalbų, tačiau duos mažai naudos, o jų priėmimas parlamentarams šiuo metu nepalankus būtent dėl artėjančių rinkimų. Todėl politologas siūlo mąstyti plačiau ir galvoti apie esminę mokesčių reformą.

„Jeigu įvesti rimtą mokestį, tai laikas nėra patogus. Kadangi tai paliestų kiekvieną, būtų milžiniškas rezonansas. Matote, šitie mokesčiai iš tikrųjų nepopuliarūs, bet mes galime kalbėti kitokiu aspektu – apie teisingesnę ir tolygiau paskirstytą mokesčių sistemą. Galima pasakyti, kad yra sumažinamas darbo apmokestinimas, bet įvedami kiti mokesčiai. Eilinio žmogaus pajamų tai nepalies, bet bus teisingesnė ir labiau ekologiška tvarka. Bet tam turi būti visa sistema, reikia paliesti ne vieną ar du mokesčius, o aiškiai pasakyti, kokia bus mokesčių sistema, kur mes einame ir kodėl bus geriau“, – tv3.lt kalbėjo S. Spurga.

Saulius Spurga (asm. arch. nuotr.)

Jis siūlo prisiminti, kad prieš 2016 metų Seimo rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga daug kalbėjo apie mokesčių reformą, mokesčių surinkimą. Apie gerovės valstybę prieš rinkimus kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šitoje vietoje mes turime sustoti ir pagalvoti, kokios valstybės piliečiai nori, kokia turi būti mokesčių sistema, kaip tie mokesčiai turi būti paskirstomi ir kam jie panaudojami. Manau, tokį sutarimą galima pasiekti ne Vyriausybės programos rėmuose, o partijos susitarimų rėmuose, jeigu prezidentas mus veda į gerovės valstybę.

REKLAMA

O šiaip čia bus daug tąsymosi, daug emocijų ir labai didelis šansas suklysti, kad tie (taršių automobilių ir nekilnojamojo turto – aut. past.) mokesčiai bus neefektyvūs, netarnaus tikslams, nepadės padidinti mokesčių surinkimo, nei pasitarnaus ekologijai ar dar kažkam“, – svarstė S. Spurga.

Tik idėjos

Įdomu tai, kad kalbomis apie nuo kitų metų planuojamus įvesti mokesčius abejoja ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. Jis portalui tv3.lt kiek anksčiau sakė esantis tikras, kad premjeras dar neturi „jokių galutinių siūlymų, nes ir ministerijos komentuoja juos skirtingai“.

Skirmantas Malinauskas (nuotr. LRVK | Darius Janutis)

Jis taip pat pripažino, kad radikalūs sprendimai mokestinėje bazėje būtų nepalankūs prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, todėl dabartinės diskusijos tėra diskusijos.

„Galų gale nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik praėjus pusmečiui nuo jų priėmimo. Pavasario sesija jau baigėsi, o jeigu įstatymai būtų priimti rudenį, tai labai tikėtina, kad ir taip įsigaliotų tik 2021 m., o tai reiškia naują Seimą ir naujus sprendimus“, – tv3.lt sakė S. Malinauskas.

Tarptautinės organizacijos reikalauja mokesčio

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dar 2010 m. siūlė Lietuvai įsivesti automobilių mokestį, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, visa Europos Sąjunga (ES) ir kiekviena jos valstybė atskirai iki 2020 m. ir 2030 m. turi sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį.


Rašyti komentarą...
a
asas10
2019-08-08 10:15:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
as galvoju kuoskiriasi mafija nuo seimo ogi tuo kad mafai turtingus smaugia o seimas visus iseiles
Atsakyti
-2

j
juk
2019-08-08 10:17:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
neseniai išdidžiai pardavinėjo taršos leidimus liuksemburgui, kokie čia makaronai tautai ant ausų kabinami, dėl taršos
Atsakyti
-1

h
hmm
2019-08-08 10:31:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Automobilio naudotojo mokestis tikrai nepaskatins pirkti naujų auto, nes bet kokiu atveju kam reikia važiuoti tie ir važiuos, tik kad mokesčiai padidės, kurie kaip tik užkirs kelią taupyti naujam automobiliui... Be to, manau, kad šis mokestis nebūtų teisingas ir socialiai, nes jis būtų imamas nuo automobilio, nesigilinant kiek juo važiuojama. Reikia nepamiršti, kad kiekvieno mokesčio administravimas kainuoja pinigus, todėl tikėtina, kad jis tik padidins valdymo aparatą, o realios naudos neduos visai. Šiuo matu mes šiaip pirkdami degalus mokam akcizą iš kurio yra surenkamos tikrai nemažos lėšos. Pavyzdžiui dabar apie trečdalis kuro kainos sudaro akcizas, tai bent aš per metus tada sumoku ir taip apie 600€ akcizo! Bet taip pat ir važiuoju aš daug.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų