Išvenkite šių klaidų keliaudami po Gruziją ir jausitės tikrais turtuoliais

Šiltus jausmus lietuviams puoselėjančią Gruziją mūsų tautiečiai lanko dėl šios šalies įvairovės, įspūdingų kalnų ir kraštovaizdžio, neapsakomai skanios vietinės virtuvės ir vynų, mineralinių vandenų, šilto būdo gyventojų ir, palyginti, nedidelės kainos. Tačiau tam, kad kelionė į šią egzotišką šalį būtų kuo malonesnė ir be reikalo netuštintų piniginės, kviečiame pasimokyti iš dažnų turistų klaidų.

Gruzija (nuotr. tv3.lt)
20

Nereikia stipriai veržtis diržo, kad savaitės atostogos Gruzijoje, neskaičiuojant lėktuvo bilietų, tekainuotų porą šimtų eurų. Štai man penkių dienų kelionė į Gruziją per keturis jos miestus, įskaičiuojant įvairias ekskursijas ir lankytinus objektus, nakvynę ir platų meniu restoranuose, degustuojant egzotiškus patiekalus, atsiėjo ne daugiau nei 130 eurų. Svarbiausia – žinoti, kur ir ko ieškoti, bei netapti vietinių lupikavimo auka.

(20 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Išvenkite šių klaidų keliaudami po Gruziją ir jausitės tikrais turtuoliais

Keli „ne“ ir kaina krinta iškart

O būtent vietinių bandymas pasipelnyti iš naivių, kainose veikiausiai nesigaudančių turistų ir buvo pirmasis mano ir mano kelionės kompaniono išbandymas vos tik nusileidus į Tbilisio oro uostą vieną labai ankstyvą liepos rytą.

Prie pat oro uosto išėjimo visų keliautojų laukia eilė taksi automobilių bei įkyriai draugiškų pavėžėjų. Vis tik siūlau neskubėti lipti į pirmą pasitaikiusį automobilį. Prie mudviejų, pirmą kartą į Gruziją koją įkėlusių ir labai europietiškai atrodančių jaunuolių, prisistatė vietinis vairuotojas ir pasiūlė iki mūsų nakvynės namų, esančių už pusvalandžio nuo oro uosto, pavėžėti „tik“ už 22 eurus (visos kainos tekste patogumo dėlei pateikiamos ne vietine Gruzijos valiuta lariais, o eurais. Vienas euras – 3,24 lariai – aut. past.). Čia pat jis puolė lyginti, kad oficialus taksi mums esą kainuotų 31 eurą.

REKLAMA

Gruzija

Mano manymu, kiekvienas turistas dar Gruzijos oro uoste turėtų nusipirkti vietinio tiekėjo SIM kortelę su vietiniu planu (kaina svyruoja nuo 1,5 iki 55 eurų) ir gyvenimas palengvės keliasdešimt kartų, nes ne tik turėsite internetą (bevielio ryšio zonų Tbilisyje tėra nedaug), bet ir galėsite naudotis oficialiais pavėžėjais. Pabandėme išsikviesti vienos tarptautinės kompanijos automobilį ir ta pati kelionė iki nakvynės namų tekainavo 7 eurus.

Tą patį lupikavimo braižą pajutome ir Tbilisio Didube autobusų stotyje, sugalvoję sostinę laikinai iškeisti į už trijų valandų kelio aukštuose kalnuose įsikūrusį Stepantsmindos kaimelį. Gruzijoje kur kas labiau nei lietuviams įprasti tarpmiestiniai autobusai populiaresni mikroautobusai, čionykščių vadinami paprasčiausiai „maršrutkomis“.

Žinojome, kad kelionė iki mūsų miestelio asmeniui kainuos ne daugiau nei 3 eurus. Teko pavargti, kol radome iki mūsų tikslo vežančią „maršrutką“, bet iki tol mus pavežti įkyriai ragino lengvojo automobilio vairuotojas, siūlantis „itin nedidelę“ kelionės kainą – apie 8 eurus asmeniui. Ačiū, ne.

Tiesa, su vietiniais vairuotojais derėtis nėra sunku, tuo teko įsitikinti ir patiems, karštligiškai ieškant, kaip iš Stalino gimtinės Gorio pasiekti už 8 km esantį Upliscichės kaimelį, išvagotą senoviniais urvais. Ieškant dar vienos vietinės „maršrutkos“, mudu rusiškai užkalbino paslaugus senolis, siūlęs savo automobiliu iki kaimo mus pavežti „tik“ už 28 eurus. Atsisakėme, bet jis vis mažino, mažino, mažino kainą, kol sutarėme, kad kaimelį abu pasieksime už 3 eurus.

REKLAMA

Maža to, senolis kaimelyje palaukė, kol pakopinėsime po kalnus, už dar 3 eurus parvežė atgal, apvežiojo po Gorį, pasakodamas, ką dar verta pamatyti gana nykiame mieste, ir parodė jaukų vietinį restoranėlį, kur dviese prisikirtome garsiųjų gruziniškų chinkali ir daugiau gardumynų už 7 eurus.

Būkite atidūs restorane

Maistas, be abejonės, yra viena pagrindinių į Gruziją viliojančių priežasčių. Savo skoniui po bent vieną idealiai tinkantį patiekalą ras ir griežčiausias vegetaras, ir užkietėjęs mėsos mėgėjas. Be jau minėtųjų chinkali, primenančių didelius koldūnus, ragaukite gruzinišką duoną su sūriu chačapuri, paplotėlius su pupelių įdaru lobiani, baklažanų troškinį adžapsandali, šašlykus, charčio sriubą.

O desertui puikiai tiks iš riešutų, vaisių ir vynuogių gaminami, visuose turguose ir prekystaliuose gatvėse parduodami čurčchela saldumynai. Be to, prekeivių prekystaliai linksta nuo šviežių vaisių įvairovės ir sulčių išpampusių arbūzų, kuriuos galima lyginti su obuoliais Lietuvoje – jų pilna visur ir visi bando jų nusikratyti. O jei sumanysite atsigaivinti, paragaukite stiklinės šviežiai spaustų granatų sulčių, šie vaisiai labai populiarūs Gruzijoje ir auga visur aplinkui.

Pirmą kartą lankantis šioje gardaus maisto šalyje gali kilti pagunda vienu kartu išragauti daug skirtingų patiekalų. Tačiau absoliučiai visuose mūsų aplankytuose restoranuose maisto porcijos buvo nesuvokiamai didelės, todėl neprotinga ne tik visiems užsisakyti tą patį patiekalą, bet ir vienam žmogui bandyti suvalgyti daugiau nei vieną.

REKLAMA

Protingiausia būtų, ko mus pamokė ir kiti turistai: kiekvienas asmuo užsisako po skirtingą patiekalą, o tuomet visi dalinasi maistu. Tai paprasta Gruzijoje, nes padavėjai svečiams ir taip atneša po tuščią lėkštę, o patiekalus stalo ant padėklo ar puode stalo viduryje, kad visi galėtų paskanauti po truputį.

Gruzija

Jei apsilankysite kavinėje ar restorane, kainos tikrai neišgąsdins. Dviese, kaip jau minėjau, esame persivalgę ir už 7 eurus, kartą leidome sau „paišlaidauti“ ir gurmaniškai pavakarieniauti už 28 eurus.

Tiesa, pirmą kartą vakarieniaudami apsigavome, nežinodami, kad į daugelio Gruzijos restoranų, kavinių ir barų sąskaitas jau įtraukiami arbatpinigiai, dažniausiai siekiantys 10 proc. sąskaitos sumos. Nors teko apsilankyti kavinukėje, kur turėjome mokėti ir 18 proc. už ne visai gerą aptarnavimą.

Apskritai Gruzijoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, patariu atidžiai peržiūrėti jums dažniausiai gruziniškai išrašytą sąskaitą, nes joje gali atsirasti visokių, kad ir nedidelių, bet neaiškių mokesčių. Tuomet geriau pasiteirauti padavėjų, už ką esate prašomas susimokėti.

Kainų rojus

Norėdami išlaikyti gyvenimo standartą, kuris Vilniuje jums kainuotų 2,2 tūkst. eurų per mėnesį, Gruzijos sostinėje Tbilisyje išleistumėte tik 1,3 tūkst. eurų, įskaitant ir būsto nuomą abiejuose miestuose.

Lyginant nekilnojamojo turto kainas 2019 metais, būsto nuoma Tbilisyje kainuoja 37,74 proc. mažiau nei Vilniuje, restoranai – 45,54 proc. pigesni, o maisto produktai – 39,95 proc. pigesni.

Vidutinis mėnesinis uždarbis Lietuvoje šiuo metu – 807 eurai į rankas, atskaičius mokesčius, Gruzijoje – maždaug 248 eurai.

REKLAMA

Vienas asmuo nebrangiame restorane Vilniuje pavalgytų už 8 eurus, o Gruzijoje – už 4,63 eurus, o trijų patiekalų vakarienė vidutiniame restorane dviem asmenims Vilniuje kainuotų 35 eurus, Gruzijoje – 18,53 eurus.

Pusę litro vietinio alaus bare Vilniuje nusipirksite už 3 eurus, o Gruzijoje – už 0,93 centus, parduotuvėje Vilniuje vietinis alus kainuoja apie 1,08 eurą, Gruzijoje – 0,69 centus.

Pigiau parduotuvėse Gruzijoje kainuoja ir kepalėlis šviežios duonos, ryžiai, kiaušiniai, vietinis sūris, vištienos krūtinėlė, jautiena, obuoliai, apelsinai, pomidorai, bulvės, salotos, 1,5 litro vandens butelis.

Tiesa, esama ir brangesnių produktų: Vilniaus parduotuvėse litras pieno kainuoja vidutiniškai 0,89 centus, Gruzijoje – 0,97 centus, kilogramas bananų Vilniuje – 1,03 euras, Gruzijoje – 1,08 euras, o kilogramas svogūnų ir čia, ir svetur kainuoja po 0,37 centus.

Pakelis cigarečių Vilniuje kainuoja apie 3,75 eurus, Gruzijoje – 1,54 eurus. Litras benzino Vilniuje – 1,21 euras, Gruzijoje – 0,76 centai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų