TV3 Valstybės dienos koncerte – už širdies griebiantis „Tautiškos giesmės“ giedojimas atsiųskite vaizo įrašą, kaip giedojote jūs

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną 21 val. lietuviai visame pasaulyje giedojo tautišką giesmę. Daryti tai drauge yra kur kas smagiau nei atskirtai. TV3 ir tv3.lt sukvietė visus lietuvius tai padaryti kartu šventiniame koncerte.

Liepos 6-osios proga lietuvius sveikino ir politikai (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)
132

Kadrai iš šventės kalba patys už save – lietuviai sujaudinti vienybės giedojo himną Lukiškių aikštėje.

(132 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Liepos 6-osios minėjimas Lukiškių aikštėje

Kaip atsirado Lietuvos himnas

Lietuvos himno arba „Tautiškos giesmės“, žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka. Kaip rašoma E. Rimšos knygoje „Heraldika. Iš praeities į dabartį“, himno tekstas su gaidomis buvo išspausdintas 1898 m. „Varpo" šeštajame numeryje. Pirmą kartą „Tautiška giesmė“ viešai sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge, koncerte lietuviams studentams šelpti.

Atgavus spaudą, „Tautiška giesmė“ tapo kone visų renginių sudėtinė dalis. Lietuvoje ji pirmą kartą viešai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Vilniuje, miesto teatre lietuvių visuomenės surengtame vakare.

Net tris kartus himnas kartotas koncerte, surengtame Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse. 1905 m. Panevėžyje pirmojo lietuviško vakaro metu choras himną giedojo net 4 kartus. Jis 1905 m. giedotas Marijampolėje, Kudirkos Naumiestyje, 1906 m. – Ukmergėje, Tauragėje, Biržuose, Rokiškyje.

Pasak Reginos Mikšytės, lietuvių visuomenė šios giesmės „troško klausytis ir klausytis“. Atsistojimas giedant Kudirkos himną tapo visuotiniu papročiu lietuviškuose vakaruose. Toks atsistojimas, kurį iliustruoja daugelis ištraukų iš ano meto spaudos, buvo svarbus Kudirkos „Tautiškos giesmės“ virtimo tautos himnu istorijoje.

REKLAMA

Kai nebuvo kokių savarankiškos lietuvių valdžios organų ar bent plačiai pripažintų visuomeninių institucijų, galėjusių autoritetingai paskelbti tą ar kitą giesmę himnu, jį savaime patvirtino pati visuomenė, pagerbdama Kudirkos giesmę atsistojimu.

Taigi V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ Lietuvos himnu pripažinta dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo. Vėliau, 1917–1918 m., dėl jo tinkamumo buvo kilusi diskusija: vieniems nepatiko žodžiai, kitiems muzika, bet ji greitai užgeso. „Tautiška giesmė“ giedota iki 1950 m. liepos mėn. vidurio, po to ji uždrausta.

1988 m. liepos 9 dieną Vingio parke su pakilimu buvo sugiedota „Tautiška giesmė“, tapusi Sąjūdžio mitingų pagrindine giesme. Kaip ir vėliava, Lietuvos valstybės himnas oficialiai patvirtintas 1988 m. lapkričio 18 d.

Valstybės simboliai

Kiekviena šiuolaikinė valstybė turi ne tik vizualius simbolius – herbą, vėliavas, bet ir garsinius – himną. Jie atsirado prieš kelis tūkstančius metų Rytų valstybėse, naudoti Antikoje ir buvo skirti dievams bei valdovams aukštinti. Plačiai himnus naudojo krikščionių bažnyčia. Tautiniai ir valstybiniai himnai ėmė plisti XVIII a.

Lietuvos valstybės himno, kaip ir tautinės vėliavos, idėja atsirado užsienyje. Iš pradžių į jį pretendavo net keli kūriniai. Apie 1880 m. Seinų kunigų seminarijos klierikai nutarė lietuvišku himnu laikyti Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ eiles, prasidedančias žodžiais „Tėvyne Lietuva, tu kaip sveikata“.

Pirmą kartą kaip himnas ši giesmė buvo sugiedota 1888 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose per lietuvių suvažiavimą. Tarp Amerikos lietuvių plito ir kitos į tautos himną pretendavusios giesmės: „Tu Lietuva, tu mieliausia motinėlė“ (Antano Baranausko eilės), „Kur bėga Šešupė“ (žodžiai Jono Mačiulio-Maironio, muzika Česlovo Sasnausko). Ypač populiari buvo Jurgio Zauerveino „Jaunųjų lietuvninkų giesmelė“, arba „Lietuviais esame mes gimę“, pirmą kartą sugiedota 1896 m. Tilžėje.

REKLAMA

1908 m. pagal naują Stasio Šimkaus melodiją šis Mažosios Lietuvos himnas buvo atliktas dainų šventėje Kaune. Tačiau Lietuvos valstybės himnu buvo pasirinktas kitas kūrinys – „Tautiška giesmė“, kurios žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų