Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną 21 val. lietuviai visame pasaulyje giedojo tautišką giesmę. Daryti tai drauge yra kur kas smagiau nei atskirtai. TV3 ir tv3.lt sukvietė visus lietuvius tai padaryti kartu šventiniame koncerte.

Liepos 6-osios proga lietuvius sveikino ir politikai (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)

Liepos 6-osios proga lietuvius sveikino ir politikai (nuotr. fotodiena/Justino Auškelio)

Kadrai iš šventės kalba patys už save – lietuviai sujaudinti vienybės giedojo himną Lukiškių aikštėje.

Kaip atsirado Lietuvos himnas

Lietuvos himno arba „Tautiškos giesmės“, žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka. Kaip rašoma E. Rimšos knygoje „Heraldika. Iš praeities į dabartį“, himno tekstas su gaidomis buvo išspausdintas 1898 m. „Varpo" šeštajame numeryje. Pirmą kartą „Tautiška giesmė“ viešai sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge, koncerte lietuviams studentams šelpti.

Atgavus spaudą, „Tautiška giesmė“ tapo kone visų renginių sudėtinė dalis. Lietuvoje ji pirmą kartą viešai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Vilniuje, miesto teatre lietuvių visuomenės surengtame vakare.

Net tris kartus himnas kartotas koncerte, surengtame Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse. 1905 m. Panevėžyje pirmojo lietuviško vakaro metu choras himną giedojo net 4 kartus. Jis 1905 m. giedotas Marijampolėje, Kudirkos Naumiestyje, 1906 m. – Ukmergėje, Tauragėje, Biržuose, Rokiškyje.

REKLAMA

Pasak Reginos Mikšytės, lietuvių visuomenė šios giesmės „troško klausytis ir klausytis“. Atsistojimas giedant Kudirkos himną tapo visuotiniu papročiu lietuviškuose vakaruose. Toks atsistojimas, kurį iliustruoja daugelis ištraukų iš ano meto spaudos, buvo svarbus Kudirkos „Tautiškos giesmės“ virtimo tautos himnu istorijoje.

Kai nebuvo kokių savarankiškos lietuvių valdžios organų ar bent plačiai pripažintų visuomeninių institucijų, galėjusių autoritetingai paskelbti tą ar kitą giesmę himnu, jį savaime patvirtino pati visuomenė, pagerbdama Kudirkos giesmę atsistojimu.

Taigi V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ Lietuvos himnu pripažinta dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo. Vėliau, 1917–1918 m., dėl jo tinkamumo buvo kilusi diskusija: vieniems nepatiko žodžiai, kitiems muzika, bet ji greitai užgeso. „Tautiška giesmė“ giedota iki 1950 m. liepos mėn. vidurio, po to ji uždrausta.

1988 m. liepos 9 dieną Vingio parke su pakilimu buvo sugiedota „Tautiška giesmė“, tapusi Sąjūdžio mitingų pagrindine giesme. Kaip ir vėliava, Lietuvos valstybės himnas oficialiai patvirtintas 1988 m. lapkričio 18 d.

Valstybės simboliai

Kiekviena šiuolaikinė valstybė turi ne tik vizualius simbolius – herbą, vėliavas, bet ir garsinius – himną. Jie atsirado prieš kelis tūkstančius metų Rytų valstybėse, naudoti Antikoje ir buvo skirti dievams bei valdovams aukštinti. Plačiai himnus naudojo krikščionių bažnyčia. Tautiniai ir valstybiniai himnai ėmė plisti XVIII a.

Lietuvos valstybės himno, kaip ir tautinės vėliavos, idėja atsirado užsienyje. Iš pradžių į jį pretendavo net keli kūriniai. Apie 1880 m. Seinų kunigų seminarijos klierikai nutarė lietuvišku himnu laikyti Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ eiles, prasidedančias žodžiais „Tėvyne Lietuva, tu kaip sveikata“.

REKLAMA

Pirmą kartą kaip himnas ši giesmė buvo sugiedota 1888 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose per lietuvių suvažiavimą. Tarp Amerikos lietuvių plito ir kitos į tautos himną pretendavusios giesmės: „Tu Lietuva, tu mieliausia motinėlė“ (Antano Baranausko eilės), „Kur bėga Šešupė“ (žodžiai Jono Mačiulio-Maironio, muzika Česlovo Sasnausko). Ypač populiari buvo Jurgio Zauerveino „Jaunųjų lietuvninkų giesmelė“, arba „Lietuviais esame mes gimę“, pirmą kartą sugiedota 1896 m. Tilžėje.

1908 m. pagal naują Stasio Šimkaus melodiją šis Mažosios Lietuvos himnas buvo atliktas dainų šventėje Kaune. Tačiau Lietuvos valstybės himnu buvo pasirinktas kitas kūrinys – „Tautiška giesmė“, kurios žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo uždrausti valstybingumo simboliai. Už jų naudojimą buvo taikomos griežtos bausmės. Nepriklausomos Lietuvos valstybės himnas – vienintelis iš valstybės simbolių, kuris iki 1950 m. oficialiai buvo naudojamas okupuotoje Lietuvoje. Lietuvoje vienur buvo giedama „Tautiška giesmė“, kitur – „Internacionalas“.

1950 m. patvirtinus Lietuvos SSR himną, „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta. Nepaisant to, „Tautiška giesmė“ ir toliau skambėjo pogrindyje. Kaip ir vėliavą, Lietuvos valstybės himną, spaudžiama visuomenės, oficialiai atgaivino Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba.

Giedojote himną? Atsiųskite filmuotą medžiagą el. paštu [email protected]

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų