Propagandos poveikis psichikai ir fizinei sveikatai
G. Navaitis nurodė, kad gyvenimas tikint propagandiniais naratyvais gali atnešti daug bėdų. Anot jo, tai tas pats, kas gyventi nuolat grėsmėmis užpildytame informaciniame pasaulyje.
Pasak jo, vienas pagrindinių priešiškos propagandos tikslų yra nerimo kėlimas ir socialinių ryšių ardymas.
„Žmogus nuolat susiduria su žinutėmis apie gresiančius pavojus, išdavystes, nepatikimas institucijas ir tariamai neišsprendžiamas problemas. Dalis žmonių pradeda gyventi nuolatinio nesaugumo būsenoje.
Prie to prisideda ir veikla internete. Komentarų skiltyse dažnai matome gerokai daugiau pykčio nei palaikymo. Toks fonas kuria įspūdį, kad visuomenė yra itin priešiška, nors realybėje taip nebūtinai yra.
Tai gali atbaidyti aktyvius žmones nuo dalyvavimo viešame gyvenime. Jautresni žmonės ima galvoti: „Kam man viešai kalbėti ar rašyti, jeigu būsiu tik puolamas?“ Dėl to visuomenė netenka įvairesnių nuomonių, idėjų ir diskusijų“, – pasakojo pašnekovas.
E Šidlauskas laidoje minėjo ne tik psichologinį, bet ir fizinį propagandos poveikį individui. Jo teigimu, jeigu informacija susijusi su kariniais konfliktais, katastrofomis, tuomet žmogus, jeigu prilygintumėme jį žvakei, greičiau „sudegtų“.
„Tai sudegina mūsų resursus, tada prasideda psichologinės, fizinės ligos, o tai trumpina mūsų gyvenimo amžių, pasitenkinimą gyvenimu, niekaip negalime atsipalaiduoti ir ramiai gyventi.
Mes esame tarsi įtraukti į menamą netikrą kovą ir joje gyvename, laukiame pasaulio pabaigos ar išganymo vietoje to, kad tiesiog gyventumėme“, – dalijosi jis.
Propagandos atpažinimas – kaip ji atrodo?
Galiausiai, pasidomėjus E. Šidlausko, iš ko galima atpažinti propagandą, jis nurodė tris pagrindinius būdus.
Kalbėdamas apie pirmąjį, pašnekovas prisiminė Konfucijaus mintį: vieną kartą pasakei – patikėjau, antrą kartą pakartojai – suabejojau, trečią kartą pasakei – žinau, kad meluoji.
„Jeigu tai yra akivaizdus faktas ir tiesa, tai nereikia to kartoti šimtą kartų. Propaganda dažnai taiko šį metodą, kad daug kartų kartoja tą patį per tą patį. Tai nereikia akivaizdžių dalykų kartoti ir įtikinėti. Tai – vienas iš požymių“, – dalijosi jis.
Taip pat psichologas nurodė, kad neretai propagandos naratyvai remiasi į tai, ko žmogus negali patikrinti, pavyzdžiui, teigia, kad kitos Mėnulio pusės nėra, kad Žemės gelmėse kažkas gyvena.
Kadangi, anot jo, mes neturime erdvėlaivio pakilti į kosmosą bei neturime milžiniško grąžto, kad patikrintumėme, kas dedasi Žemės gelmėse – tikėti tokia informacija nevertėtų.
„Kitas dalykas – jeigu pajunti kažkokį emocinį disbalansą, kognityvinį disonansą, kai kažkas sukrečia supurto, eina man prieš plauką, išgąsdina, sukelia stiprų nerimą. Tai manipuliacijos požymiai, kai bandoma išjungti mano kritinį mąstymą, bandoma sukelti emocijas, kad nebūčiau adekvatus, kritiškas ir tada daroma įtaiga.
Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į savo emocinę būklę – jeigu ji nestabili, neadekvati, aš esu susijaudinęs, tai geriau atidėti sprendimą. Čia prieš bet kokias manipuliacijas yra geras įrankis – stabdyti ir nepasiduoti tam skubinimui, kad nepridarytumėme nesąmonių“, – patarė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
