Trečiadienį minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
Žurnalistas, tinklaraštininkas, buvęs naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ vertindamas Lietuvos žurnalistiką, teigė, jog žmonės, dirbantys radijuje, televizijoje ar internete, kartais pamiršta, kokia yra tikroji žiniasklaidos paskirtis.
„Toji paskirtis - informuoti, kiek įmanoma stengiantis susilaikyti nuo savo vertinimų. Šiandien dažnai norima nuspręsti už klausytoją. Nors kartais patirties ir išmanymo būna labai mažai, žurnalistas prisiima atsakomybę spręsti už kitus“.
Šiandien, kalbant labai jautriomis temomis, kad ir apie Rusijos veiksmus Ukrainoje, sunku laikytis objektyvumo, nes kita pusė pateikia neobjektyvią informaciją. Taigi, vieni bando kalbėti objektyviai, o kiti iškraipo istorinius faktus.
„Nemaža dalis Lietuvos žiniasklaidos daro tą patį, ką daro Rusija, tik iš kitos pusės. Suprantu, kad tai patriotizmas, savo šalies interesų, vertybių gynimas. Bet būdas toks pat, kokį taiko ir Rusija. Čia ir yra didysis paradoksas ir didžiausia blogybė.
Ar žurnalisto profesija nėra šiek tiek devalvuota? Anot pašnekovo, Lietuvos žiniasklaidoje 15-os ar daugiau metų patirtį turinčius žurnalistus, galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.
„Ir tie jauni žmonės, neturintys nei kompetencijos, nei patirties, įsivaizduoja esantys pasaulio valdovai. Tai devalvuoja šios profesijos reputaciją. Kiekvienas „propagandinis“ straipsnis, kuriame nėra tiesos, menkina žurnalisto profesiją. Čia yra daug priežasčių. Lietuvos žurnalistika išgyveno dvi krizes, kai buvo labai sunku, kai redakcijos mažino žmonių skaičių. Mažai buvo galvojama apie kokybę, daugiau - kaip išsilaikyti. Kai kurios redakcijos nuėjo lengvesniu keliu - atleido žmones, pasisamdė studentų ir taip išgyveno tą laikotarpį. Kai krizė baigėsi, pagalvojo, kad galima ir taip gyventi. Reikės ir supratimo, ir laiko, kad viskas grįžtų į savo vėžes. Antra vertus, mes esame tik tradicijų kūrimo pradžioje“.
Anot A. Račo, žiniasklaida yra verslas. Tik ta žiniasklaida, kuri gali užsidirbti iš savo produkcijos, bus laisva ir nepriklausoma.
„Čia labai daug kas priklauso nuo vadovų ir savininkų. Ar jie žiūri į žiniasklaidą, kaip į įrankį, kuris turi duoti pelno, ar jie žiūri į žiniasklaidos perspektyvą ir mato ne tik nuogus skaičius. Tokių vadovų ir savininkų Lietuvoje nėra labai daug. Ir dėl to mes turim žiniasklaidą, kuri vaikosi lito, kas iš tikrųjų privaloma, bet visiškai negalvoja, kokiais būdais tai daroma. Tokiu būdu žiniasklaida pati save stumia į kampą, nes bandymas „išvažiuoti“ ant sensacijų, kartais net ant melo, muša kitu galu. Reikia ir proto, ir suvokimo, kaip tą balansą išlaikyti, kad būtum kokybiškas, uždirbtum ir neatstumtum savo žiūrovų, klausytojų ar skaitytojų“, - sakė A. Račas.
