Įgyvendindami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą Lietuvos Respublikos piliečiams laiduojamą peticijos teisę bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kreipiamės į Jus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnio (Žin., 2000, Nr. 89-2741) pakeitimo.
BK 286 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Analizuoti nurodytos nusikalstamos veikos įtvirtinimą baudžiamajame įstatyme ir šio įstatymo taikymo praktiką paskatino keletas pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimų negatyvių socialinių-kriminologinių reiškinių, tokių kaip: nepasitikėjimo valstybės tarnautojais ir nepagarbos jiems plitimas; pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaip visuomenės dėmesio pritraukimo, referentinių grupių pripažinimo bei pagarbos pelnymo ir savo galios bei tariamo pranašumo demonstravimo priemonės naudojimo tendencija; tolerantiško Lietuvos visuomenės požiūrio kaltininkų atžvilgiu formavimasis. Kadangi žiniasklaida yra vienas stipriausių viešąją nuomonę formuojančių subjektų, manome, jog periodiškai žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai apie žinomų Lietuvos verslo, šou pasaulio ir politikos atstovų (pavyzdžiui, Egidijaus Dragūno, Gyčio Daugėlos, Roko Žilinsko ir kt.) įvykdytus pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui atvejus bei jiems skirtų poveikio priemonių švelnumą neabejotinai prisideda prie BK 286 straipsnyje aprašyto nusikaltimo, kaip nepavojingos ir toleruotinos veikos sampratos formavimosi. Mūsų nuomone, tokiu Lietuvoje žymių žmonių elgesiu (elgesio faktų eskalavimu) akivaizdžiai demonstruojama nepagarba valstybei, jos institucijoms ir pareigūnams, skatinamas nepasitikėjimas jais. O teisėsaugos institucijų reakcija į BK 286 straipsnyje aprašytą nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis sudaro tokių nusikalstamų veikų toleravimo ir nusikalstusių asmenų nebaudžiamumo įspūdį. Siekdami nustatyti realią (o ne pateikiamą žiniasklaidoje) situaciją bei esamus teisinio reglamentavimo ir/arba praktinio BK 286 straipsnio taikymo trūkumus, išanalizavome pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui sudėtį, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bei užsienio valstybių patirtį.
Pažymėtina, jog BK 286 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–205/2008). Taigi nurodytame BK straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos pagrindinis tiesioginis objektas yra teisėta valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, tinkamos šios veiklos sąlygos.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 286 straipsnį atsiranda ne už bet kokį pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o tik už pasipriešinimą, pasireiškusį vienu iš šių alternatyvių būdų: 1) vartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pasipriešinimas suprantamas kaip aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai smūgiai, imtynių veiksmai, fizinio skausmo sukėlimas, apimantys nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, ir panašūs veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą – tai įvairūs pasakymai, judesiai, gestai, akivaizdžiai rodantys nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus panaudotas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 5 d. konsultacija Nr. B3-304; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-557/2005). Taigi papildomu BK 286 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos objektu laikytina valstybės tarnautojo ar kito viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sveikata.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog BK 286 straipsnyje aprašyta nusikalstama veika yra kėsinamasi į du teisinius gėrius: teisėtą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ir valstybės tarnautojo ar kito viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sveikatą, kuri laikytina papildomu šios nusikalstamos veikos objektu. Tačiau nurodyto BK straipsnio sankcijoje baudžiamoji atsakomybė už pasipriešinimą, nesukėlusį žalos nukentėjusiojo sveikatai, ir pasipriešinimą, kuriuo nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiais sutrikdyta sveikata, nėra diferencijuota - pagal BK 286 straipsnį, asmeniui, kuris „panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“ gali būti skiriamos viešųjų darbų, baudos arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Taigi, kiekvieno konkretaus pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pavojingumo vertinimo ir bausmės kaltininkui parinkimo bei skyrimo klausimai yra palikti teismų diskrecijai. Todėl, siekdami nustatyti BK 286 straipsnio praktinio taikymo tendencijas, išanalizavome Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Toliau pateikiame keletą BK 286 straipsnio nuostatų taikymo pavyzdžių:
1) A. Ž. nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad jis, vengdamas sulaikymo, sudavė vieną smūgį kumščiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui į veidą, padarydamas jam poodines kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, t. y. padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip pasipriešindamas viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kaltininkui paskirta 30 MGL (3900 Lt) bauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2009 nuteistojo kasacinį skundą atmetė.
2) E. Š. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas išvengti specialiosios priemonės – antrankių – uždėjimo, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, t. y. sudavė pareigūnui į veidą vieną smūgį galva, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą tuo metu, kai pareigūnas E. Š. dėjo antrankius dėl šio siautėjimo. E. Š. nuteistas pagal BK 286 straipsnį šešių mėnesių laisvės atėmimu. LAT 2007 m. spalio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K–560/2007 nuteistojo kasacinis skundas atmestas.
3) T. P. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnams, vykdantiems viešojo administravimo funkcijas: nevykdė pareigūnų R. A. ir S. Š. tesėto reikalavimo sėsti į jų tarnybinį automobilį, išplūdo šiuos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, sudavė ranka vieną smūgį pareigūnui R. A. kairį petį bei grasino tęsti fizinį smurtą prieš pareigūnus, minėtiems pareigūnams sodinant jį į tarnybinį automobilį T. P. priešinosi ir smūgiuodamas galva išdaužė tarnybinio automobilio galinio lango stiklą, tuo padarydamas 320 Lt materialinę žalą. Dėl to T. P. nuteistas pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. LAT 2007 m. kovo 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 206/ 2007 nuteistojo kasacinį skundą atmetė.
4) D. D. nuteistas už tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio prie parduotuvės keikdamas necenzūriniais žodžiais bei panaudodamas fizinį smurtą – stumdydamas policijos pareigūnus R. V. ir V. M. bei suduodamas vieną kartą R. V. kumščiu į petį, pasipriešino šiems valstybės tarnautojams. D. D. nuteistas pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. LAT 2007 m. vasario 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128/2007 nuteistojo kasacinį skundą atmetė.
5) R. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, o priėjus tyrėjui J. U. ir perspėjus, kad gerti alų viešoje vietoje draudžiama, bei pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, A. R. šiems policijos darbuotojo reikalavimams nepakluso, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, pagrasino smogti į veidą, o J. U. bei patrulėms T. P. ir N. Z. nuvedus A. R. į policijos kabinetą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, panaudojo prieš policijos darbuotojus fizinį smurtą - kairiosios rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą T. P., J. U. suėmus A. R. kairiąją ranką, šis dešiniąja ranka sudavė J. U. į veidą ir krūtinę, po to abiem rankom suėmė J. U. už marškinių ir pargriovė ant stalo, o šalia stovėjusiai policijos pareigūnei N. Z. sudavė kumščiu į dešinįjį skruostą, taip padarė J. U. poodinės kraujosruvas veide, krūtinėje, rankose, dešiniojoje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; T. P. padarė poodines kraujosruvas veide, kairiajame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; N. Z. padarė poodines kraujosruvas veide, dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip pasipriešino valstybės tarnautojams. A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 8 MGL (1000 Lt) bauda. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė - A. R., pripažintam kaltu pagal BK 286 straipsnį, paskyrė 30 MGL (3750 Lt) baudą. LAT 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2006 nuteistojo kasacinį skundą atmetė.
6) V. G. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas administracinį areštą, policijos komisariato kiemo teritorijoje bandė pabėgti nuo jį konvojavusio pareigūno S. G., tačiau pareigūnui pasivijus V. G., šis, siekdamas išvengti sulaikymo, prieš pareigūną panaudojo fizinį smurtą, sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į pilvo sritį ir taip padarė nukentėjusiajam S. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. V. G. nuteistas pagal BK 286 straipsnį 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas - V. G. pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu trims mėnesiams.
7) P. J. nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti, įžeidinėjo juos, grasino sumušti patrulį Ž. G., kai šis norėjo uždėti jam antrankius, ranka bandė smogti policijos pareigūnui. Būdamas antrankiais surakintomis rankomis bandė ištraukti iš pareigūnės G. S. tarnybinį ginklą, grasino šiems pareigūnams atleisti iš darbo, aplaistė juos vandeniu bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką bandė įspirti patruliui Ž. G. į krūtinę, tačiau nepataikė, nes šis pasitraukė, t. y. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – policijos pareigūnams. P. J. paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. LAT 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K–336/2007 nuteistojo kasacinis skundas atmestas.
Apibendrinant aukščiau pateiktus pavyzdžius, galima išskirti keletą negatyvių BK 286 straipsnio praktinio taikymo aspektų:
I. Kaip minėta, BK 286 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra kėsinamasi ne tik į tinkamą valstybės funkcijų vykdymo, viešosios tvarkos palaikymo tvarką bei įstatymų laikymosi kontrolę, bet taip pat ir į valstybės tarnautojo ar kito viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens sveikatą. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 286 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2005). Tačiau, išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei atsižvelgiant į BK 140 straipsnio (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 dalies ir BK 286 straipsnio sankcijose įtvirtintus maksimalius bausmės dydžius, darytina išvada, jog pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui sudėtis apima padarinius, susijusius su fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu ar nežymiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Tačiau, nepaisant to, Lietuvos teismai už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kuomet priešinantis yra panaudojamas fizinis smurtas ir nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, neretai skiria baudas, t. y. švelnesnę bausmę nei dauguma numatytųjų BK 140 straipsnio 1 dalyje; II. Pastebima akivaizdi bausmių už BK 286 straipsnyje numatytą veiką skyrimo nuoseklumo ir vieningumo stoka – neretai teismai už analogiško pobūdžio veikas parenka skirtingos rūšies ir dydžio bausmes. Be to, vienais atvejais kaltininkui už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kuomet yra nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, yra skiriama laisvės atėmimo bausmė, o kitais, net esant keliems nukentėjusiesiems ir intensyviam kaltininko priešinimuisi (5 pavyzdys) – bauda.
Mūsų nuomone, toks nevienareikšmis BK 286 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimas sudaro prielaidas pažeisti BK 41 straipsnyje įtvirtintą teisingumo principą, pagal kurį turi būti siekiama vienodos baudžiamosios politikos, t. y. tokios padėties, kad už panašias veikas, padarytas tokiomis pat aplinkybėmis, esant panašiems kaltininko asmenybę apibūdinantiems požymiams, būtų skiriamos analogiškos bausmės ir atvirkščiai. Todėl manome, jog, siekiant užtikrinti realų (o ne deklaratyvų) teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga siaurinti teismų diskrecijos ribas.
Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiuoju nuo BK 286 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos gali būti tik valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Valstybės tarnautojai – tai ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Valstybės tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Konstitucija ir teise, jis turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas, neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, teisingas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepasiduoti neteisėtam spaudimui ar neteisėtiems reikalavimams, nesavivaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, kelti savo profesinę kompetenciją, laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją, ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas). Vykdydamas valstybės jam pavestas funkcijas (viešojo administravimo funkcijas), asmuo (valstybės tarnautojas) rizikuoja savo sveikata, todėl valstybei tenka pareiga užtikrinti tinkamą savo tarnautojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei gynimą. Mūsų nuomone, valstybės tarnautojų sveikata turi būti saugoma ir ginama ne mažesne apimtimi nei kitų Lietuvos Respublikos piliečių (tas pats pasakytina ir apie kitus viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis). Antraip būtų sudaromos prielaidos negatyviai valstybės tarnautojų ir kitų viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų diskriminacijai, skatinamas nepasitikėjimas teisėsaugos institucijomis ir pačia valstybe. Todėl, atsižvelgdami į aukščiau aptartą BK 286 ir BK 140 straipsniuose aprašytų nusikalstamų veikų tarpusavio ryšį, manome, jog būtina nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris užtikrintų, kad už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kuomet nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas arba nežymiai sutrukdyta jo sveikata, nebūtų skiriamos švelnesnės bausmės nei numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Be to pažymėtina, jog daugelio baudžiamosios teisės ir kriminologijos mokslų požiūriu pažangių Europos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose yra išskiriamos dvi pasipriešinimo valstybės tarnautojams sudėtys ir tokiu būdu diferencijuota baudžiamoji atsakomybė už sunkų smurtinį pasipriešinimą ir smulkų, mažiau reikšmingą pasipriešinimą. Pavyzdžiui, Suomijos baudžiamojo kodekso[1] 16 skyriaus 1 skirsnyje numatyta, jog už smurtinį pasipriešinimą viešosios valdžios pareigūnams (violent resistance to a public official) gali būti baudžiama laisvės atėmimu nuo keturių mėnesių iki ketverių metų. Tuo tarpu pagal Suomijos baudžiamojo kodekso[2] 16 skyriaus 2 skirsnio nuostatas už smurtinį pasipriešinimą, pasireiškusį mažiau pavojingu smurtu ar grėsme[3] (resistance to a public official), kaltininkui gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki šešių mėnesių. Švedijos baudžiamojo kodekso[4] 17 skyriaus 1 skirsnyje numatyta, jog už grasinimą panaudoti smurtą ar smurto panaudojimą prieš valstybės tarnautoją baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų, o jei nusikalstama veika yra mažareikšmė – bauda arba laisvės atėmimu iki šešių mėnesių. Pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso[5] 113 skirsnio 1 dalies nuostatas, pasipriešinimas teisėsaugos pareigūnams baudžiamas laisvės atėmimo iki dvejų metų arba baudos bausmėmis, o to paties skirsnio 2 dalyje numatyta, jog ypatingai rimtais atvejais, kuomet kaltininkas yra ginkluotas arba kaltininko veiksmais yra keliama grėsmė nukentėjusiojo gyvybei arba sveikatai, pasipriešinimas teisėsaugos pareigūnams baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki penkerių metų.
Kaip minėta, Lietuvos BK yra įtvirtinta tik pagrindinė pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo įgaliojus atliekančiam asmeniui sudėtis, o konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo ir už ją taikytinos bausmės rūšies bei dydžio parinkimo klausimų sprendimas yra paliktas teismams. Tačiau iš aukščiau pateiktų pavyzdžių akivaizdu, jog vieningos bausmių už BK 286 straipsnyje aprašytą nusikalstamą veiką skyrimo praktikos Lietuvoje nėra. Todėl manome, jog, siekiant sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir užtikrinti normalią jų veiklą, taip pat tinkamai apsaugoti ir apginti valstybės tarnautojų ir kitų viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų teises bei teisėtus interesus, būtų tikslinga pakeisti BK 286 straipsnį, išskiriant dvi šios nusikalstamos veikos sudėtis – pagrindinę ir kvalifikuotą.
Pagrindinėje pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui sudėtyje siūlome numatyti baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą, nesukėlusį žalingų padarinių nukentėjusiojo sveikatai. Mūsų nuomone, tokie atvejai galimi tiek grasinant panaudoti fizinį smurtą, kai grasinimai nėra realizuojami, tiek tiesiogiai naudojant fizinę jėgą, nesusijusią su fiziniu smurtu, t. y. kai pasipriešinimas pasireiškia ne smūgiais, imtynių veiksmais ar fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu, o nukentėjusiojo stumdymu, tampymu, tarnybinės uniformos sugadinimu (suplėšymu), bandymu atimti tarnybinį ginklą ar specialiąsias priemones ir t. t.. Atsižvelgdami į aukščiau pateiktą užsienio valstybių praktiką bei BK 286 straipsnio sankciją, už paprastą (nekvalifikuotą) pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui siūlome numatyti viešųjų darbų, baudos ir laisvės atėmimo iki šešių mėnesių bausmes.
Kvalifikuotoje pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui sudėtyje siūlome numatyti baudžiamąją atsakomybę už veikas, kuomet pasipriešinimo metu nukentėjusiajam yra grasinama ginklu ir/arba jis yra panaudojamas, taip pat už veikas, kuriomis nukentėjusiajam yra sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata. Atsižvelgdami į BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 286 straipsnio sankcijas, aukščiau pateiktą užsienio valstybių praktiką bei BK 55 straipsnyje įtvirtintą bausmių skyrimo taisyklę, pagal kurią asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, už kvalifikuotą pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui siūlome numatyti laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.
Apibendrindami išdėstytus argumentus bei pasiūlymus, manome, jog tikslinga pakeisti BK 286 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„286 straipsnis. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui
Tas, kas grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą arba panaudodamas fizinę jėgą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kai tokia veika nebuvo padaryta žalos nukentėjusiojo sveikatai,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki šešių mėnesių.
Tas, kas darydamas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudojo ginkluotą jėgą ir/arba sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 9 ir 12 straipsniais, prašome Jūsų:
Pripažinti kreipimąsi peticija ir priimti ją nagrinėti;Parengti BK 286 straipsnio pakeitimo projektą ir įstatymų bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka perduoti jį nagrinėti Seimui.
[1] Suomijos baudžiamasis kodeksas. Prieiga per internetą:
[2] Suomijos baudžiamasis kodeksas. Prieiga per internetą:
[3] „If the violent resistance to a public official, taking into account the minor significance of the violance or threat or the other circumstances of the offence, is to be deemed committed under mitigating cicumstances, when assessed as a whole, the offender shall be sentenced for resistance to a public official...“
[4] Švedijos baudžiamasis kodeksas. Prieiga per internetą:
[5] Vokietijos baudžiamasis kodeksas. Prieiga per internetą:
Vytautas Bakas
Dovilė Mikučionytė
