2007 m. Teisingumo ministerija nusprendė, kad Lukiškių kalėjimą izoliatorių, kaip ir kitus kalėjimus miestų centruose, reikia iškelti iš Vilniaus centro į priemiestį. Idėja nebloga, nes prestižinėje miesto vietoje kalėjimui ne vieta, tačiau kaip visada trūksta lėšų. Senieji Lukiškių pastatai vertinami apie 120 mln. litų, o pastatyti naują 1500 vietų įkalinimo įstaigą kainuotų apie 300 mln. litų.
Tokį finansinį neatitikimą paprasčiausia būtų padengti iš mokesčių mokėtojų pinigų, bet tikrai ne efektyviausia. JAV, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitose šalyse sėkmingai veikia privatūs kalėjimai. 1998 m. Didžiojoje Britanijoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad privatūs kalėjimai veikia efektyviau ir išleidžia net 15 proc. mažiau lėšų, nors sąlygos kaliniams yra daug geresnės.
Kalėjimai, kaip ir kitos paslaugas teikiančios įmonės, sudaro atskirą rinką, kurią Lietuvoje monopoliškai valdo valstybė. Deja, sąlygos įkalintiesiems yra prastos, pinigų kasmet reikia vis daugiau, o kalėjimai veikia nuostolingai. Taigi visuomenė pagrįstai piktinasi, kad turi skirti tiek daug lėšų kaliniams išlaikyti. 2007 metais Vyriausybė skyrė daugiau kaip 180 mln. litų, tačiau kodėl taip švaistomi pinigai, o neieškoma būdų kaip sistemą padaryti efektyvesnę?
D. Britanijos ministrės pirmininkės M. Tečer, JAV prezidento R. Reagano idėjos pasiteisino. Valstybė turi sukurti žaidimo taisykles, prižiūrėti, kad jų nepažeidinėtų, tačiau pati nežaisti. Paslaugas teikianti valstybė visada dirba blogiau, taigi kalėjimų rinkoje reikia pertvarkos.
Lukiškių kalėjimo izoliatoriaus iškėlimo klausimą sprendžia Teisingumo ministerija, Vilniaus savivaldybė, apskrities administracija, bet deja ne kalėjimo vadovybė. Autonomija priiminėti sprendimus kalėjimo administracijai bei leidimas disponuoti žeme būtų pirmas žingsnis modernaus valdymo link. Vyriausybė priiminėja sprendimus atsisakydama iniciatyvos iš visuomenės, taigi gyventojai sužinoję, kad šalia bus statoma įkalinimo įstaiga prieštarauja, tačiau tik todėl, kad trūksta žinių. Kalėjimas yra labai pelninga įstaiga savivaldybėms, nes moka mokesčius, įdarbina, tačiau neteršia gamtos, nekelia triukšmo, o moderniai suprojektuotas nebjauroja kraštovaizdžio.
Kritikai teigia, kad pelnytis iš kalinių yra amoralu, bet kaipgi su laidotuvių paslaugomis, gydytojais? Amoralu yra daryti nusikaltimus, o visuomenė turi ieškoti būdų, kaip teisingumo sistemą padaryti efektyvesnę ir pigesnę. Kalėjimai teikia įkalinimo paslaugas, tačiau nesprendžia teisingumo klausimų, kurie yra teismų kompetencijoje. Privatus investuotojas ieškos būdų, kaip kalėjimą išlaikyti kuo pigiau, pvz. sudarys galimybę kitiems verslininkams steigti kalėjime filialus ir įdarbinti kalinius. JAV kaip prevencinė priemonė yra galimybė aplankyti kalėjimą, ragauti maisto ir ten net nakvoti. Jeigu visgi kalėjimai patys neišsilaiko, galimos valstybės subsidijos, nuoma, koncesija ir kt. Taigi idėjų yra, tik reikia leisti veikti.
Gytis Janišius, Naujosios viešosios vadybos fondas, www.nvv.lt
