Bankai priveisė dykaduonių. Profsąjunga negina visuomenės interesų. Socialistinė bankininkystė teisingiausia. Nereikia purvinti jauniems žmonėms rankų. Seimas turi atsistatydinti.

Šitos profsąjungos yra tikros socialistų irštvos ir vienas rimčiausių bet kokios pažangos stabdžių. Puikiai matome kokios profsąjungų šantažo visuomenei pasekmės Graikijoje, Ispanijoje, Airijoje ir visur kitur. Veidmainiškas profsąjunginių lyderių pagraudenimas apie tariamą vergovę nieko kito neiššaukia, tik ironišką šypseną.

Važiuojam iš čia. Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose.

Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus.

Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės.
Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams.

Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.

Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti.

Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?

nereikalingos profsajungos, kokios jos yra Lietuvoje: bereiksmes asociacijos, laikas nuo laiko pasivaikstancios po gedo prospekta.
Normali profsajunga turi deretis su dardaviu, bandyti patenkinti darbuotoju IR DARBDAVIU interesus. Dabar uzsiima tik atlyginimo kaulijimu, dar durniau - nori kad atlyginimus, kaip "prie ruso" keltu centrine valdzia.

O turetu deretis su darbdaviu, kad profsajunga uztikrins:
mazejancas pravaikstas
netolerancija alkoholio vartojimui darbo vietoje
maza darbuotoju kaita
netolerancija velavimui i darba ar "nusiplovimui" is jo penktadienio vakarais
... ir uz visa tai profsajunga gali reikalauti didesniu atlygninimu savo nariams, daugiau informacijos apie imones veikla, apie finansinius rezultatus ir tt.
Ir uz visa nauda, kuria is profsajungos gaus, darbdavys sutiks moketi daugiau, ir informacija daugiau dalintis, ir gal dar kokias nors nuolaidas daryti vien tam, kad uzsitikrintu motyvuota, lojalia, stabilia ir produktyvia darbo jega.

Galiu pasakyti, kad lietuvoje profsajungos nekonstruktyvios, revoliucingos labiausiai netikusiu darbuotoju priebegos. T.y., profsajungu aktyvistai ir nariai - daugiausiai tie, kuriuos be profsajungos mestum is darbo ir ieskotum pakaitos vien del PRASTO TIESIOGINIU PAREIGU ATLIKIMO.
AR tai ne iskrypimas?

Ir tada reikalauti didesniu algu profsajungos nariams.

kad santvarka jau yra vergovine. 2/3 zmoniu dirba uz maista ir stoga virs galvos.

nu bet skaiciai ar neteisingi??1092 tikrai sunku isgyvent tiek uzdirbant, o jei gauciau 675 - seniai is lietuvos buciau pabeges.. tik klausimas ar profsajungos, ar ne jos del to kaltos?? manau kad ne jos.

kaip jis riepu otozral

Tai aišku, kad stabdo. Tos profsąjungos merdinčios ir vienija tik tuos, kurie į gatves gali išeiti.

Tiek skandinavai, tiek britai turi progresinius mokesčius ir gerovės valstybes pas save. O mus laiko savo kolonijomis, kur gyvena jų vergai. Todėl tokios ir jų firmų vadovų ar ekspertų, analitikų nuomonės. Lietuvos ateitis: ,,Galimi du scenarijai. Pirmasis-poliarizacijos, kai Lietuvoje gyvens tarsi du skirtingi poliai. Vieną sudarys išsilavinę, dideles pajamas gaunantys žmonės, parduodantys paslaugas ir kuriantys produktus. O kitas-aptarnaujančiame sektoriuje dirbantys nekvalifikuoti asmenys, kurie dažnai keis darbus, jų neteks. Ieškodami geresnio gyvenimo, tokie žmonės išvažiuos dirbti į užsienį, o juos pakeis imigrantai. Antrąjį scenarijų galima pavadinti santarvės, kai turintys gerą išsilavinimą ir nemažas pajamas gaunantys žmonės užtikrina aukštą gerovės lygį vargingiau gyvenantiems. Pirmasis, poliarizacijos modelis yra anglosaksiškas. Santarvės modelis būdingas Skandinavijai, Prancūzijai, Vokietijai. Šiose šalyse socialinė dermė iškeliama virš individo tikslų. Toks modelis Lietuvai būtų priimtinesnis, nes ne taip diferencijuojami laimėtojai ir pralaimėtojai. Tačiau tada didesnį vaidmenį turi prisiimti valstybė. Reikėtų daug investuoti į darbuotojų perkvalifikavimą. O verslas turėtų orientuotis į ilgalaikes strategijas, bet ne į šiandieną''

Nekontroliuojamas Prichvatizacijos laikotarpis,Strateginių Lietuvos objektų išparceliavimas(ką priešingai teigė Sąjūdis) dabar labiausiai atsirūgsta eiliniams LR piliečiams ,kai už tą atvejį reikėtų klausti praeities ir dabartinę Nepriklausomos Lietuvos valdžią.Kodėl Lietuva įsileido nepalankiomis sąlygomis užsienio bankus ir savus sunaikino ,kas iš to pasipelnė,kokia jų atsakomybė?