Balandžio 30 dieną Tolerancijos centre Vilniuje (Naugarduko g. 10/2) bus atidaryta vieno žymiausių pasaulio fotografų, XX a. fotografijos pionieriaus, eksperimentinių filmų kūrėjo ir dailininko, dadaizmo ir siurrealizmo atstovo Man Ray'aus (1890-1976) paroda.
Ją "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" programos rėmuose surengė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Fondas “Positive Image”, Amerikos centras ir Prancūzijos kultūros centras.
Magas ir atradėjas – kertiniai žodžiai, apibūdinantys fotomenininko Man Ray asmenybę ir jo kūrybinius pasiekimus. Man Ray fotografijos išliko artimos dailei, o jose perteikiamuose meniniuose ieškojimuose atsispindi tarpukario modernistinių srovių idėjos, rašoma Tolerancijos centro tinklapyje.
Parodoje "Man Ray. Magas ir atradėjas" bus eksponuojama 40 fotografijų, atkurtų išsaugant negatyvų ir autorinės technikos originalumą. Fotografijos (bendradarbiaujant su „Man Ray Trust“) yra atvežtos iš Man Ray archyvo Paryžiuje.
Paroda suskirstyta į keturias temas: „Dada ir siurrealizmas“, „Atradimai“, „Moterys“, „Įžymybės“. Daugelis eksponuojamų fotografijų buvo sukurtos 1922-1936 metais, vadinamuoju įdomiausiu – auksiniu menininko kūrybos laikotarpiu. Šioje ekspozicijoje žiūrovams pristatomos tokios žymios fotografijos kaip Le Violon d’Ingres („Engro smuikas“), Le Baiser (“Bučinys”), Les Larmes („Ašaros“), Noire et Blanche („Juoda ir balta“), Erotique voilee („Paslėpta erotika“) ir kt.
Parodoje svarbią vietą užima trečiojo ir ketvirtojo XX a. dešimtmečių Paryžiaus menininės aplinkos apžvalga – pateikiamas svarbiausių to laikmečio įvykių kalendorius. Kita ekspozicijos dalis – multimedijos prezentacija 3D formatu, kurią sudaro Man Ray filmų fragmentai, archyvinių interviu su menininku įrašai, dailės darbai, bei daugiau nei 1200 fotografijų, piešinių, meno objektų kadrų vaizdų.
Emmanuel Radnitzky, vėliau pasivadinęs Man Ray, gimė 1890 m. Pensilvanijoje (JAV), iš Rusijos emigravusių žydų šeimoje. Menininkas-kosmopolitas, kurio gyvenimas skleidėsi abiejose Atlanto pusėse, jau ankstyvoje jaunystėje žavėjosi avangardiniu Dada judėjimu, o vėliau kūrė, remdamasis siurrealizmo idėjomis. Man Ray kūryba pagrįsta eksperimentiniais ir avangardiniais fotografijos technologijos metodais, niekada nenutolo nuo konkrečių objektų analizavimo ir stilingos harmonijos paieškų. Jo fotografijose šviesos ir šešėlio santykis kuria mistinę atmosferą.
Savo asmenyje Man Ray sugebėjo apjungti daugybę dualistinių aspektų: būti ir „komerciniu“ mados fotografu, ir svajotoju-kūrėju – modernistinio, aukštojo meno atstovu, aprėpiančiu amerikiečių ir europiečių meninius ieškojimus. Būtent ryškindamas fotografijas Pauliui Poiret, jis atrado garsiąsias rajografijas (angl. „rayograph“): pakankamai paprastą procesą, kurio metu uždėjus bet kokius daiktus ant šviesai jautraus foto popieriaus ir kelias sekundes palaikius šviesoje, vėliau jas ryškinant foto laboratorijoje išgaunamas atvirkštinis (baltai-juodas) vaizdas. Jeanas Cocteau pirmasis praminė rajografijas „tapyba šviesa“. Tai pranoko net modernistinius ieškojimus: tapymas nenaudojant teptuko, stengiantis pakeisti nusistovėjusius dailės kanonus – tai viena, bet tapyba visiškai atsisakius dažų ir drobės absoliučiai paneigė senąsias estetines normas ir tiesas. Šviesą Man Ray naudojo fotografijose ne tik „tapydamas“ rajografijas. Pasirinkdamas soliarizacijos – ar pereksponavimo – techniką, kai foto laboratorijoje, tebevykstant ryškinimo procesui, uždegama šviesa, jis išgaudavo veik įkūnytą anapusybės efektą, tarytum „užfiksuodavo aurą“.
Parodos kuratorius Lietuvoje: Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centro vadovė Ieva Šadzevičienė.
