Šiandien Vilniaus Radvilų rūmuose atidaroma eksponatų gausa ir verte išsiskirianti tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“. Vilniečiai ir sostinės svečiai iki 2011 m. sausio 30 d. veiksiančioje parodoje turės galimybę išvysti beveik tris šimtus iškilią Žalgirio pergalę menančių eksponatų. Ši tarptautinė paroda taps baigiamuoju Žalgirio mūšio pergalės 600-ųjų metinių minėjimo valstybinės programos akcentu.
A Vivulskio paminklo modelis (Nuotraukos autorius Vytautas Abramauskas)
Pasak Nacionalinio muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, ši paroda lankytojams leis geriau suprasti, kokius pėdsakus Žalgirio kovos baigtis paliko tuometinių Europos gyventojų sąmonėje ir kokią istorinę atmintį suformavo nuo XV a. iki šių dienų.
„Organizatoriai siekia, kad kiekvienas, aplankęs šią parodą, į Žalgirio kautynes pažvelgtų ne tik kaip į baigtinį istorijos reiškinį. Šį mūšį jau amžininkai pradėjo vadinti didžiuoju. Per šimtmečius klostėsi įvairios Žalgirio kautynių įamžinimo formos. Todėl manome, kad parodoje pristatomas gausus archeologinių, ikonografinių, literatūrinių ir kitų eksponatų skaičius, rekonstruoti kautynių trofėjai, Žalgirio mūšio moksliniai tyrimai lankytojams leis geriau suvokti, kaip susiformavo šių kautynių istorinės atminties tradicija, kurią puoselėjame iki šių dienų“, – tarptautinę parodą pristatančioje spaudos konferencijoje kalbėjo dr. V. Dolinskas.
Parodoje bus daugiau nei 200 Žalgirio mūšio atminties eksponatų iš Lietuvos, taip pat Žalgirio mūšio jubiliejaus proga iš Krokuvos atgabentų bemaž 80 muziejinių vertybių. Vienas iš įspūdingiausių – Lenkijos dailininkų Tadeušo Popielio ir Zygmunto Rozvadovskio sukurtas monumentalus batalinis paveikslas „Žalgirio mūšis“ (Vilniuje bus eksponuojamas iki gruodžio 5 d.). Lvovo istorijos muziejui (Ukraina) priklausančio 1910 m. nutapyto kūrinio matmenys siekia beveik 50 kvadratinių metrų – tokio dydžio paveikslo šalyje dar nėra buvę.
Tarp į parodą atgabentų vertybių yra vienintelis išlikęs autentiškas 1910 m. Antano Vivulskio sukurto, o 1939 m. vokiečių sunaikinto paminklo Žalgirio mūšiui fragmentas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto galva. Taip pat eksponuojami šio paminklo Krokuvoje modelis, vienu iš ankstyviausių išlikusių laikomas XVII a. pabaigoje sukurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos portretas, viršutinė antkapio šiam valdovui Vavelio katedroje plokštė ir daugybė kitų istorinę pergalę ir jos herojus liudijančių ženklų.
Jadvyga ir Jogaila. Fotografavo Vytautas Abramauskas
Ekspozicijoje daug dėmesio skiriama ir Žalgirio pergalės moksliniams tyrimams XX a. Parodoje pristatomos lietuvių, lenkų, vokiečių ir kitų tautų atstovų mūšio įvaizdžio formavimuisi lemtingos studijos, skirtos tiek pačioms kautynėms, tiek jų didvyriams Jogailai bei Vytautui.
Visą parodą lydi Krokuvos Vavelio karališkosios pilies iniciatyva 1937–2009 m. keliais etapais rekonstruotos kryžiuočių vėliavos — Žalgirio pergalės trofėjai, materialūs triumfo ženklai. Tuos Žalgirio pergalės atminimo aspektus, kurių nebuvo galima parodyti, pasitelkiant materialius daiktus, pristatys išsamus ir originalus parodos katalogas, praplečiantis Žalgirio mūšio įvaizdžio kontekstą. Straipsnius šiam akademiniam reprezentaciniam leidiniui parašė žymūs Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai.
Fotografavo Vytautas Abramauskas
Šioje parodoje apsilankyti kviečiamos ir Lietuvos moksleivių grupės, kurioms Valdovų rūmų muziejaus Edukacijos grupė parengė 5 edukacines programas. Moksleiviai bus supažindinti su Žalgirio mūšio laikotarpio karių ginkluote, kovos ypatumais, muzikiniais to laikmečio instrumentais ir politinėmis mūšio aplinkybėmis. Visiems kitiems besidomintiems Žalgirio epocha ir šių kautynių istorinės atminties tradicija bus pasiūlyta plati teminių edukacinių užsiėmimų programa savaitgaliais.
Tarptautinę parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“ organizuoja Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais, Lietuvos dailės muziejumi, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vytauto Didžiojo karo muziejumi bei Lenkijos institutu Vilniuje. Parodą globoja dviejų šalių kultūros ministrai Arūnas Gelūnas ir Bogdanas Zdrojevskis.
Vytauto biustas. Fotografavo Vytautas Abramavičius
