Uždarius Klaipėdos dramos teatrą rekonstrukcijai didžiausiame Vakarų Lietuvos mieste, vieninteliame šalies uostamiestyje neliko nė vienos teatro salės. Kada ši situacija pasikeis?

Nematė pusės spektaklio

Po vieno gastrolinio sostinės teatro spektaklio Klaipėdos koncertų salėje trys žiūrovai dienraščiui „Vakarų ekspresas“ išreiškė savo pasipiktinimą blogu matomumu šioje salėje. Du vyrai sėdėjo salės parteryje, 8 eilėje, vienas - balkone.

Parteryje sėdėję žiūrovai teigė nepamatę daugiau kaip pusės spektaklio, nors prieš juos sėdėjo nei itin stambūs, nei itin aukšti žiūrovai. Balkone pirmoje eilėje sėdėjusio žiūrovo komfortą trikdė didžiulis vamzdis, pritaisytas prie balkono briaunos. „Klaipėdos miesto savivaldybė investavo 7 milijonus litų į šios salės rekonstrukciją. Nejaugi projektuojant salės erdvę nebuvo galima padaryti aukštesnio žiūrovų kėdžių pakilimo. Mokėdami pinigus už spektaklį mes tikimės jį matyti“, - piktinosi klaipėdiečiai.

Klaipėdos koncertų salės vyriausiasis administratorius Vaidotas Macijauskas sutiko, kad matomumas šioje salėje nėra pats geriausias, tačiau žiūrovų skundų iki šiol įstaiga nėra sulaukusi. „Rekonstruojant pastatą didžiausias dėmesys buvo skirtas salės akustikai, nes tai koncertų salė. Matomumas joje ne tiek svarbus kaip teatro salėje. Dramos spektakliai čia rodomi tik iš bėdos, kai nėra vietos arba netinka spektakliui Muzikinio teatro ar Žvejų rūmų scenos“, - sakė V. Macijauskas.

REKLAMA

Anot pokalbininko, problematiškiausios salės sėdimos vietos yra balkone, ties kolonomis. „Iš tų vietų praktiškai nieko nematyti, kas vyksta scenoje, todėl mes jų neparduodame. Projektuotojai paliko nefunkcionalias kėdes tik dėl estetinio vaizdo“, - sakė V. Macijauskas.

Klaipėdos koncertų salės rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Viremida“. Juos prižiūrėjo tuometinės įstaigos Muzikos centro direktorius Alvydas Lenkauskas. Jau tada direktorius žinojo matomumo problemą ir spaudai yra sakęs, jog siekiant idealaus matomumo, būtų reikėję Klaipėdos koncertų salėje atsisakyti balkono ir įkurti amfiteatrą. Tokiu atveju salė būtų sumažėjusi beveik dviem šimtais vietų. Dabar joje 600 sėdimų vietų.

Teatro salės nėra

Sukandę dantis teatralai vaidina ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje, kuri sovietmečiu perdaryta iš buvusios Kultūros namų salės, nepaisant teatro specifikos, bei Žvejų rūmų salėje, kuri pritaikyta ne teatrui, o pramoginės muzikos koncertams.

„Džiaugiamės gavę bet kurią iš šių salių, nes norisi pasirodyti ir uostamiesčio žiūrovams, ne tik gastroliuoti po visą Lietuvą, - atsiduso jau trečius metus be savo scenos skaičiuojančio Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas.

„Teatras - kamerinis menas. Žiūrovas turi matyti kiekvieną aktoriaus žvilgsnį, justi jo kvėpavimą. Todėl teatro salė turi būti labai atsakingai suprojektuota. Priversti vaidinti ne teatrui skirtose erdvėse, Klaipėdos dramos teatro aktoriai bando taikytis. Klaipėdos koncertų salėje, kurioje blogas matomumas, stengiamės atsisakyti mizanscenų, kuriose aktoriai vaidina ant žemės. Žvejų rūmų salėje neblogai žiūrisi tokie spektakliai-šou kaip „Viskas apie vyrus“. Geriausia Muzikinio teatro salė, tačiau į ją sunku patekti. Tiesa, šioje salėje stengiamės nepardavinėti kraštinių vietų, iš kurių prastas matomumas“, - pasakojo niuansus G. Pranckūnas.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei apie šio teatro salę ir visą teatro pastatą rasti gerų žodžių buvo sunku.

REKLAMA

„Tai, kad Klaipėda palikta be teatro, mano nuomone, yra kriminalas. Klaipėdos dramos teatras uždarytas. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra avarinės būklės ir ši būklė negerėja, bet kurią dieną galim būti priversti iš jo išsikraustyti. Teatro kolektyvui didžiausia tragedija yra katastrofiška salės akustika. Kaip manote, kodėl solistai dainuoja su mikrofonais? Kodėl taip prastai skamba orkestras? Neprofesionalai kaltina atlikėjus, o profesionalai, įžengę į šią salę, griebiasi už galvos“, - sakė A. Žigaitytė-Nekrošienė.

Rekonstrukcijai lėšų gavo

Nors abu uostamiestyje veikiantys valstybiniai teatrai išgyvena sunkiausius laikus, jų vadovai nepraranda optimizmo.

Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas viliasi, kad 2013 metais rekonstruotas Klaipėdos dramos teatras tikrai atvers duris.

„Nors visa Lietuva brenda į ekonominę krizę, nauja valdžia nesustabdė ir neišbraukė iš strateginių valstybės planų Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos projekto. Praeitų metų pabaigoje teatras gavo beveik 3 mln. litų ir autobusiuką“, - pasidžiaugė pokalbininkas.

Daugiau kaip 1 mln. litų Klaipėdos dramos teatras šiemet skirs pastato rekonstrukcijos projektavimo darbams pabaigti, apie 1 mln. 800 tūkst. litų - parengiamiesiems rekonstrukcijos darbams. Šiuo metu trūksta 800 tūkst. litų teatro paramstymui užbaigti.

Su nerimu teatralai laukia privačių rėmėjų pagalbos, nuo kurios priklauso teatro kūrybinė veikla. Šiais metais Klaipėdos dramos teatras ketina sukurti 4 naujus spektaklius. Jau šio mėnesio pabaigoje įvyks I. Turgenevo komedijos „Įnamis“ premjera, kurią režisuoja Arvydas Lebeliūnas. Režisierius Povilas Gaidys ketina pastatyti dar vieną E. E. Šmito pjesę „Meilės tektonika“, Ramutis Rimeikis režisuos šiuolaikinę rusų autoriaus P. Gladilino komediją „Iš miglos išniro angelas“.

Šiais metais pirmą kartą Klaipėdoje sutiko režisuoti Gintaras Varnas. Jis su uostamiesčio aktoriais statys H. Ibseno pjesę „Laukinė antis“.

Statybų nebus

Naujo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato galimybių studija praeitų metų pavasarį buvo įteikta tuometiniam kultūros ministrui Jonui Jučui, kuris pažadėjo projektą įtraukti į strateginius Vyriausybės planus. Deja, projektas iki šiol guli nežinia kieno stalčiuje.

REKLAMA

Teatro vadovei A. Žigaitytei-Nekrošienei susitikti su naujuoju kultūros ministru Remigijumi Vilkaičiu dar nebuvo galimybių, tad naujų pažadų nėra. „Viceministras Donatas Valančiauskas mane patikino, jog dabartinė ministerijos vadovybė žino Klaipėdos situaciją ir pasakė, kad jokių naujų statybų nebus“, - sakė A. Žigaitytė-Nekrošienė.

„Aš manau, kad krizė negali stabdyti šio projekto. Jos metu galime pradėti parengiamuosius darbus“, - įsitikinusi teatro vadovė.

Prie ekonominės krizės sąlygų, anot A. Žigaitytės-Nekrošienės, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau seniai prisitaikė, nes jau seniai išmoko kurti spektaklius pigiai. „Dabar sau keliame tikslą sukurti pigiai, bet kad atrodytų prabangiai“, - šyptelėjo pokalbininkė.

Pirmąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjerą „Džiaze tik merginos“ žiūrovai išvys kovo mėnesį. Vasaros festivalio metu numatomi du nauji pastatymai: choreografės Rasos Alksnytės šokio spektaklis ir Giedriaus Kuprevičiaus miuziklo „Veronika“ premjera. Metus teatras norėtų užbaigti, pristatydamas dar 4 premjerinius scenos kūrinius: R. Paulo „Sesuo Keri“, P. Čaikovskio „Spragtuką“, J. Gaižausko operą vaikams „Buratinas“, Rodžerso miuziklą „Muzikos garsai“.


Rašyti komentarą...
k
kazė
2009-01-23 09:59:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koncertų salės matomumas klaikus.Kvailesnio paaiškinimo,kad koncertų salėje gali toks būti-nesu girdėjusi.O ponia Laužikienė turėtų pagalvoti,kaip suremontuot Žvejų rūmus,o ne iš gamyklos lipdyti šiokias tokias sales.
Atsakyti
0

k
kazė
2009-01-23 09:59:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koncertų salės matomumas klaikus.Kvailesnio paaiškinimo,kad koncertų salėje gali toks būti-nesu girdėjusi.O ponia Laužikienė turėtų pagalvoti,kaip suremontuot Žvejų rūmus,o ne iš gamyklos lipdyti šiokias tokias sales.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų