Vyriausybės nutarimu devyniasdešimt Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų pripažinti kultūros paminklais.
Kultūros paminklais skelbiami vertingiausi, turintys nacionalinę reikšmę kultūros paveldo objektai, svarbūs etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu, atspindintys Lietuvos valstybės istorijos ir visuomenės raidą. Suteikiant kultūros paminklo statusą, pabrėžiama objekto vertė, reikšmė visuomenei ir tausojimo būtinumas. Jų išsaugojimui keliami aukščiausi paveldosaugos reikalavimai, kadangi jie pasižymi aukštu autentiškumo laipsniu ir ypatingomis vertingomis savybėmis.
Kultūros ministerijos siūlymu į kultūros paminklų sąrašą, kuriame dabar yra 1073 objektai, įtraukta dar devyniasdešimt įvairiausių rūšių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – piliakalnių, piliaviečių, bažnyčių, vienuolynų, dvarų, visuomeninių pastatų, reikšmingų istorinių įvykių vietų ir kapinių, inžinierinių statinių. Nuo šiol aukščiausią – kultūros paminklo – statusą turės tokie žinomi objektai, kaip Senųjų Trakų piliavietė, Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia Vilniuje, Vilniaus universiteto pastatų kompleksas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastatai, Kauno klinikų statinių kompleksas, Petro Vileišio rūmų ansamblis, J. Jablonskio gimnazija Kaune, Klaipėdos parodų rūmai, Žemaičių Kalvarijos statinių ansamblis, Šiluvos Švč. M. Marijos bazilikos kompleksas, Palangos, Lentvario, Raudondvario, Renavo, Gelgaudiškio, Plinkšių dvarų sodybos ir kiti reikšmingi objektai.
