Žiūrėjau šiandien dokumentinį apie Woody Alleną ir sužinojau, kad biblinį Jobą dar galima versti ir darbu (job). Vienu žodžiu, trūksta žodžių ir be žodžių.

Ne nu joniukas gal byškį užsipūtęs buvai ir garso knopkės neberadai ane, nes nu nežinau tas senenas žiūrėti tai čia žinai kaip su brička į Palangą važiuoti tai pats pamastik už tai gali ir marškinius su trimetrinėm rankovėm tekt pasimatuoti. Apie filmus tai paieškok "The 6th day" su Arnold Schwarzenegger. Ten prikolas kad Švarco herojus yra klonuojamas ir gaunasi tipo kad vaidina du Švarcai karoče vieną nachaliavu žiūri, tai pats pamastik gal byškį geriau nei žiūrėti kokį ten nespalvotą Čapliną vieną ir tas pats kur nekalba.

Jeigu ką patarčiau, tai vienas pirmųjų filmų, atėjęs į galvą - mano labai mėgstama Kanados režisieriaus Atomo Egojano ,,Egzotika" (1994). Bet gal Jūs ją matėte. Nors šį filmą mačiau tris kartus, bet tai vienas iš nedaugelio filmų, kurį galiu žiūrėti n karų ir randu ką nors naujo. Neteko matyti šio filmo DVD, norėčiau turėti.

Bet šitą "Svetingumo įstatymą" su Keaton'u LTV2 jau rodė, šįmet ar pernai. Tada net kelis filmus parodė su niekad nesišypsančiu Basteriu.
O aš tai pavydžiu kubai, nes galėjo pažiūrėti Panfilovo susuktą ir kažkodėl rusiškų TV slepiamą nuo didesnės auditorijos serialą "V kruge pervom". Matyt jame per daug pažintinės prasmės...

Deja, ne kanalai. Susiradau prietelių sinefilą. Pusę trobos užima asmeninės DVD atsargos. Tik laiko trūksta. Šiai nakčiai pasiruošiau kažkokį "Golemą". Gal ką patartumėt? Prietelius pats nebežino, ką turi. Tik paklaustas atsimena.

pavydžiu Jums. O kur tas grožybes matėte, per kokį kanalą? Iki šiol negarsiniai filnai man keldavo asociacijas tik su Ch. Chaplinu ir mano labai mėgiamu (solidarizuojuosi su p.Stepoku) Busteriu Keatonu. Viakystėje teko maqtyti jo filmus, tai iki šiol atsimenu, kad pilvas nuo juoko skaudėjo...

Niekas nenori su manim kalbėtis apie Frydrichą Vilhelmą. Murnau. Miega nakvišos. Ir negaila laiko? Ką tik „Fauste“ raitą giltinę mačiau. O kokia bulbinė širdis su užrašu Liebe spinduliuodama atplasnojo. O kaip Marta kabino Mefistofelį. Jis į ją spjaudė saulėgrąžų lukštais, vo. Apie Gretchen ir kūdikį sniege... et, reikia pamatyti. Turbūt visi ir matėt, tik aš buvau ne. Taigi.

Nesakysiu, kada atradau negarsinį kiną. Gėda. Ką tik pažiūrėjau „Der Letzte Mann“. Pasidėjau hansų žodyno abu tomus. Neprireikė. Kai seniukui velka uniformą, regis, kad lupa odą. Aischilas, Sofoklis ir Euripidas vienam asmeny.
Holivudui iki tokių filmų kaip iki visatos pabaigos.

menine prasme gal ir ne 10 balu, bet pazintine puikus. filme girdisi Solzenyzino balsas - jis skaite autoriaus, t.y. savo, teksta. Solzenycinas pats ir scenariju filmui parase. vietomis dialogai labiau tinkami skaitymui nei klausymui:) - nespejau su jais. bet kaip tik sitie dialogai man patys idomiausi. skaitysiu Solzenycina.

Na taip, „Romantikoje ir cigaretėse“ darbo liaudies atstovai daug laiko prablevyzgoja ir pradainuoja. Dainos senos ir gražios, iš mano vaikystės. Kol vaizduojami Gandolfini-Niko vargai dėl antro galo, daug tyro džiaugsmo garantuota. Liūdniau, kai visi patampa sveikuoliais teisuoliais, nustoja dainuoti ir bando griebti už emocijų, bet tada iki pabaigos būna likę nebedaug. Gal dar pažiūrėsiu, bent „Dilailą“.