Dar spalio 29 d. 10-jame automagistralės Vilnius–Kaunas kilometre prie paminklinio akmens, skirto šio kelio 40-mečiui, buvo paminėtas šio svarbaus ir legendinio kelio jubiliejus. Kaip ir planuota, svarbiausiuoju šventės akcentu tapo kelininkai-veteranai, beveik prieš pusšimtį metų kloję pagrindinį šalies kelią.
Praeitį priminė ir susisiekimo ministras E. Masiulis, apdovanodamas labiausiai nusipelniusius veteranus padėko raštais, ir tardamas, kad be tos esminės pradžios negalėtume kalbėti apie magistralės Vilnius–Kaunas ateitį ir perspektyvas.
Šventė tęsėsi Vievios Kelių muziejuje, kur virtinę pražilusių kelininkų sveikino Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas R. Jaraminas, pareiškęs, kad „apie kelio Vilnius–Kaunas – bei apskritai visų Lietuvos valstybinių kelių – ateitį ir perspektyvas šiandien mes galime kalbėti tik todėl, kad kiekvieno iš Jūsų svaraus indėlio dėka, turime tą nuostabų Jūsų darbo palikimą, vieno kurių keturiasdešimtmetį susitikome paminėti.“
Minėtosios magistralės projektą, atitinkantį anuometinės automobilių eismo ir kelių tiesimo sąlygas, 1961 m. parengė Lietuvos valstybinio automobilių kelių tyrinėjimo ir projektavimo instituto „Lietkelprojektas“ specialistai. Magistralę tiesė Automobilių transporto ir plentų ministerijos Kelių statybos trestas ir jam pavaldžios kelių, tiltų statybos valdybos iš Vilniaus, Vievio, Kauno ir Ukmergės.
Statyboje ruošiant medžiagas bei gaminant konstrukcijas kasdien vidutiniškai dirbo apie 1000 žmonių. Jų pastangomis pastatyti trys tiltai, 17 viadukų, įrengta 15 naujoviškų sankryžų, 171 gelžbetoninė pralaida. Iš viso iškasta apie 5 mln. kubinių metrų grunto, supilta 690 tūkst. kubinių metrų smėlio, 540 tūkst. kubinių metrų žvyro, 262 tūkst. kubinių metrų skaldos.
Kelias Vilnius–Kaunas buvo baigtas ir pradėtas naudoti 1970 m. spalio 27 dieną.
