Dviem svarbiausiems Niujorko muziejams teises į savo nuosavybę – ankstyvuosius Pablo Pikaso paveikslus „Le Moulin de la Galette“ ir „Berniukas, vedantis arklį“ – teks ginti teisme.
Pretenzijas į šiuos kūrinius pareiškė Vokietijos pilietis Julius Schoepsas. Pirmasis bylos svarstymas, kuriame atsakovais tapo šiuolaikinio meno muziejus MoMa ir Gugenheimo muziejus, vyks vasario 2-ą dieną.
J. Schoepsas tvirtina, kad jis yra turtingos žydų bankininko šeimos Mendelssohn-Bartholdy, kurios kolekcijoje buvo paveikslai, palikuonis. Anot J. Schoepso, bankininkas Paulas Robertas Ernstas von Mendelssohn-Bartholdy abu paveikslus buvo nacių priverstas parduoti antikvarui Justinui Thannhauseriui. 1936 metais antikvaras „Berniuką, vedantį arklį“ pardavė JAV žiniasklaidos magnatui Williamui Paley, kuris paveikslą 1964 metais padovanojo MoMa. 1963 metais J. Thannhauseris „ Le Moulin de la Galette“ padovanojo Gugenheimo muziejui.
2007 metais abu muziejai inicijavo bylą J. Schoepsui. Muziejininkų advokatai tvirtino, kad vokietis negali pretenduoti į paveikslus, nes jie buvo parduoti teisėtai. Kurį laiką muziejai buvo apsaugoti nuo pretenzijų, bet J. Schoepsui atsakomajame ieškinyje pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad teismas pradėtų bylos svarstymą.
J. Schoepsas ne pirmą kartą bando prisiteisti Mendelssohn-Bartholdy kolekcijos paveikslus, patekusius į įvairius privačius ir valstybinius rinkinius. 2007 metais jam nepavyko išsireikalauti P. Pikaso darbo „Angelo Fernandezo de Soto portretas“, kurį „Christie's“ aukcione bandė parduoti kompozitorius Andrew Lloydas Webberis. Teismas pripažino kompozitorių teisėtu paveikslo savininku ir nurodė, kad J. Schoepsas negali vadintis teisėtu Mendelssohn-Bartholdy šeimos turto paveldėtoju.
