Niujorko filharmonija antradienį Pchenjane surengė istorinį koncertą, kuriuo siekiama pagerinti JAV ryšius su komunistine Šiaurės Korėja.
Istorinis seniausio JAV simfoninio orkestro koncertas įvyko tuo metu, kai vis dar neišsisklaido susipriešinimas dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos.
Orkestras tapo didžiausia JAV delegacija, kada nors apsilankiusia Šiaurės Korėjoje. Tai pirmasis JAV muzikantų vizitas šioje itin izoliuotoje šalyje, kurią JAV prezidentas George`as W. Bushas dėl prieštaringai vertinamų branduolinių siekių 2002 metais priskyrė „blogio ašiai“.
106 narių orkestras savo pusantros valandos trukmės koncertą pilnoje 1 500 žiūrovų talpinančioje Rytų Pchenjano Didžiojo teatro salėje pradėjo Šiaurės Korėjos himnu, po kurio atliko ir geriau žinomą JAV nacionalinį himną, sukurtą Franciso Scotto Key.
„Mano kolegos iš Niujorko filharmonijos ir aš džiaugiamės, galėdami šiandien koncertuoti šioje puikioje salėje“, – klausytojams sakė orkestro muzikos direktorius Lorinas Maazelis, kai atliko Richardo Wagnerio „Lohengrino“ trečiojo veiksmo įžangą.
„Prašom maloniai praleisti laiką“, – pridūrė jis korėjietiškai prieš paimdamas dirigento lazdelę ir pradėdamas diriguoti Antonino Dvorako simfoniją „Naujasis pasaulis“, po kurios juodai apsivilkę orkestrantai sugrojo amerikiečių kompozitoriaus George`o Gershwino kūrinį.
„Jis vadinasi „Amerikietis Paryžiuje“ („An American in Paris“). Gal kada nors koks nors amerikietis parašys kūrinį „Amerikiečiai Pchenjane“, – sakė L. Maazelis.
Po kelių bisų, įskaitant Georges'o Bizet siuitą „Arlietė“ („L'Arlesienne“), Leonardo Bernsteino uvertiūrą iš operetės „Kandidas“ („Candide“) ir tradicinę korėjiečių folkloro dainą „Arirang“, orkestras sulaukė atsistojusių klausytojų ovacijų.
Milžiniškoje salėje kabėjo abiejų šalių vėliavos, o scena buvo papuošta įvairiaspalvėmis gėlėmis.
Vašingtonas ir Pchenjanas techniškai tebekariauja, nes 1950-1953 metų Korėjos karas pasibaigė tik paliaubomis.
Tačiau antradienio koncertui pritarė Valstybės departamentas, jis taip pat buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją Šiaurės Korėjoje ir kitose pasaulio šalyse.
Pripažindami unikalią galimybę koncertuoti nuo likusio pasaulio atskirtoje šalyje, šlovę pelniusio orkestro vadovai teigė norį pademonstruoti amerikiečių muzikantų talentą.
„Kvietimas koncertuoti Šiaurės Korėjos sostinėje mums tikrai buvo netikėtas“, – prieš koncertą sakė L. Maazelis.
Jis pažymėjo, kad orkestro lyderiai ilgai diskutavo, ar šis koncertas bus deramas, be to, konsultavosi su vyriausiuoju JAV derybininku šešiašalėse derybose dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos Christopheriu Hillu.
Ch. Hillas pritarė Filharmonijos kelionei į Šiaurės Korėją, teigė vykdantysis direktorius ir prezidentas Zarinas Mehta.
„Ponas Hillas juto, kad šios mūsų Vakarų kultūros pusės parodymas Pchenjane padės tęsti derybas kur kas geresnėje atmosferoje“, – prieš koncertą sakė Z. Mehta.
L. Maazelis pridūrė: „Tai mažytės durelės, kurias atidarė Šiaurės Korėjos vyriausybės nariai, pajutę, kad atėjo laikas praverti dideles duris“.
„Tiesiogiai per televiziją mus pamatę šiaurės korėjiečiai supras, kad šiaurės amerikiečiai yra puikūs žmonės..., žmonės, kurie rūpinasi menu, kurie nerodo geluonies, kurie jaučia aistrą savo darbui ir kalba bendrauti norima kalba“.
Trečiadienį kai kurie filharmonijos muzikantai turi surengti kamerinės muzikos koncertą su Šiaurės Korėjos valstybiniu simfoniniu orkestru. Prieš tai, kai filharmonija išvyks į Seulą, L. Maazelis dar surengs repeticiją su viena Korėjos grupe.
„Šaunu visa tai patirti, bet liūdna tai, kad ši buvusi vieninga šalis dabar yra pasidalijusi“, – sakė viena iš filharmonijos narių korėjiečių kilmės Lisa Kim, kurios tėvams teko išgyventi Korėjos karą.
„Tikiuosi, kad mūsų gestas ir tokio pobūdžio renginiai palengva laipsniškai išjudins visa tai ir ateitis bus geresnė mums visiems“, – koncerto išvakarėse sakė viena orkestro smuikininkių L. Kim.
„Muzika neturi ribų – tai geriausias būdas bendrauti“, – pažymėjo ji.
